LASS CENTRO TARYBOJE

Zita JUODKIENĖ

Birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko penkių didžiųjų neįgaliųjų visuomeninių organizacijų pirmininkų susitikimas su Seimo pirmininku A. Paulausku bei Socialinės apsaugos ir darbo ministre V. Blinkevičiūte. Seimui ir Vyriausybei svarstant 2003 m. papildomą biudžetą, neįgaliųjų organizacijų vadovai išsakė savo pageidavimus dėl 2003 metų, kurie paskelbti ir Neįgaliųjų metais Lietuvoje, žmonių su negalia socialinės integracijos programos biudžeto padidinimo bei pasiūlė padidinti šalpos (socialines) pensijas neįgaliesiems. Tokią pensiją gauna turintys negalią iš vaikystės asmenys ir neturintys reikalingo darbo stažo socialinio draudimo pensijai. Iš šios pensijos labai sunkiai verčiasi nedirbantys jauni neįgalieji. Respublikos vadovai pažadėjo padidinti šalpos (socialines) pensijas ir papildyti 2003 metų programos biudžetą. LASS pirmininkas O. Petrauskas šalies vadovams pateikė siūlymą dėl aklumo pinigų akliesiems skyrimo. Ir Seimo pirmininkas, ir ministrė iš esmės papildomam aklumo pinigų skyrimui pritarė. Belieka toliau dirbti su Vyriausybe, kol bus priimtas reikalingas sprendimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią vasarą pateikė viešam svarstymui kelis įstatymų projektus, aktualius negalios žmonėms. Parengtas naujas LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, pakeisiantis LR Invalidų socialinės integracijos įstatymą, kurio nauja redakcija buvo priimta 1998 metais. Įstatymo projekte numatyti pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai, apibrėžta integraciją įgyvendinančių institucijų atsakomybė, keičiamas invalidumo nustatymo modelis, įteisinamos naujos sąvokos ir terminai. Ministerija siūlo, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2004 m. liepos 12 dienos. Išnagrinėjusi projektą, LASS centro taryba ministerijai pasiūlė įstatyme labiau akcentuoti skirtingus neįgaliųjų poreikius, remiantis Europos neįgaliųjų forumo Madride organizuotos tarptautinės konferencijos nuostata, kad turi būti išlaikytas skirtingų poreikių principas. Taip pat nepritariama įstatyme išdėstytoms nuostatoms dėl asmenų, jau turinčių invalidumą, negalios fakto ir darbingumo nustatymo iš naujo. Tai ne tik sukeltų daug neaiškumo ir nepasitenkinimo, bet ir prieštarautų LR teisės aktams, nes kalbama apie asmenis, kuriems invalidumas pripažintas neterminuotai.

Dabar galiojantis Socialinių paslaugų įstatymas buvo priimtas 1996 metais, todėl nekeista, kad parengtame LR socialinių paslaugų įstatymo projekte yra daug naujovių. Įstatymas papildytas ir naujais socialinių paslaugų tikslais, paslaugų organizavimo ir teikimo principais, patikslinti socialinių paslaugų gavėjai, nustatyti pagrindiniai paslaugų nustatymo kriterijai, įvedama socialinio darbuotojo atsakomybė ir socialinių paslaugų standartai. Jame taip pat įteisinamos nuostatos, susijusios su nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos teikti socialines paslaugas skatinimu, be abejo, jame įteisinamos ir naujos sąvokos. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras liepos 14 dieną Vilniuje jau organizavo šio įstatymo projekto aptarimą, kuriame dalyvavo LASS pirmininko pavaduotojas S. Armonas ir organizacinių reikalų vedėja Z. Juodkienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja D. Buivydaitė pristatė įstatymo projektą ir jį komentavo. Kadangi įstatymas bus priimtas rudenį, projektą išsiuntinėjome susipažinti ir LASS apskričių taryboms, kurios galėtų tapti pagrindinėmis socialinių paslaugų teikėjomis akliesiems ir silpnaregiams.

Vykstant pokyčiams socialiniame darbe, kyla reikalavimai ir socialiniams darbuotojams. LASS centro tarybos iniciatyva 22 LASS socialiniai darbuotojai liepą baigė kelti kvalifikaciją Socialinių darbuotojų rengimo centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kursai prasidėjo dar sausyje. Jie vyko pagal keturių modulių atestacinių mokymų programą. Pagal šią programą jau ankstesniais metais mokymus yra baigę 35 apskričių ir rajonų tarybų darbuotojai. Kai kuriems socialiniams darbuotojams jau suteikta atitinkama socialinio darbuotojo kvalifikacija, kiti bus atestuoti rudenį. Socialinius darbuotojus atestuoja apskričių viršininkų administracijos.

Dar birželyje LASS centro taryba surengė diskusiją "Už apvalaus stalo" ir joje aptarė aklų bei silpnaregių vaikų muzikinio ugdymo tendencijas ir problemas. Diskusijoje dalyvavo vaikų muzikos mokyklos "Lyra" bei LASUC muzikos mokytojai A. Vadeišienė, R. Krikščiūnaitė, R. Šidlauskaitė, Lietuvos aklųjų choro direktorius V. Bagdonas bei meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. P. Gylys, choro artistas J. Kairys, LASS pirmininko pavaduotojas S. Armonas ir kiti atsakingi darbuotojai. Dėl mokyklose vykusių egzaminų diskusijoje nedalyvavo "Lyros" direktorius G. Smolskas ir Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyriaus specialistė A. Skruibytė, atsakinga už vaikų muzikinį ugdymą. Daugelis diskusijoje išsakytų minčių buvo išdėstytos A. Valentos straipsnyje "Ką reiškia muzikuoti" ("Mūsų žodis", 2003 Nr. 6). Tai opi problema su daugeliu aspektų, todėl prie jos bus grįžtama rudenį, į diskusiją įtraukiant Švietimo ir mokslo ministerijos atsakingus darbuotojus.

Liepos mėnesį įvyko dvi tarptautinės konferencijos, kuriose aptarta visoms Europos šalių aklųjų organizacijoms aktuali problema - aklųjų ir silpnaregių įdarbinimas. Pakviesta Prancūzijos ir Ispanijos aklųjų sąjungų, konferencijose dalyvavo ir Lietuvos aklųjų bei silpnaregių sąjunga. Paryžiuje vykusioje konferencijoje dalyvavo LASS pirmininko pavaduotojas S. Armonas, o Madride - UAB "Liregus" direktorius L. Kirkilovskis ir LASS Kauno rajono organizacijos pirmininkas E. Urna.

Plačiai nuskambėjusioje Pasaulio lietuvių dainų šventėje "Mes" dalyvavo apie 200 aklųjų ir silpnaregių - 9 meno mėgėjų kolektyvai ir Lietuvos aklųjų choras.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]