NEĮGALIŲJŲ METAI

Adolfas VENCKEVIČIUS

ANAS "VETO"

Ar beverta kalbėti apie aną "Veto"? Juk kasdienybės masteliu - jau seniena. Bet ką atskleidė tas "Veto"?

Buvo gegužės septintoji, trečiadienis. Sėdėjau prie televizoriaus ir laukiau laidos "Veto". Nesu nuolatinis tos laidos žiūrovas. Retkarčiais pasidomiu ir net, sakyčiau, padalyvauju. Tas dalyvavimas toks, kad bandau "pasufleruoti" atsakymą, kurį tikrai žinau, "pasufleruoti" tiems, kurie kažkur kažkur ir negali manęs nei matyti, nei girdėti. Truputį juokinga, bet ką padarysi - taip atsitinka, kai imi ir pats žaisti.

Tąsyk "Veto" man parūpo, nes turėjo žaisti Saulius Plepys. Saulius daugeliui žinomas ir net pažįstamas žmogus. Jis dabar dirba Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus vedėju. Mėgsta Saulius visokias "išdaigas": buvo bene prieš penkiolika metų BBC korespondentu, aišku, neetatiniu, o dabar štai į "Veto" prasibrovė. Aš pats į jokį panašų žaidimą prasibrauti nebandžiau ir nežinau kodėl. "Veto" aklam žmogui patogiausias - žaidi dviese ir dviese ateini. Čia ir aklumo daug kas gali nepastebėti, jei jis nekrentantis į akis. Buvo smagu, kad Saulius prasibrovė, ir rūpėjo, kaip jam seksis. Kasdieniška, paprasta kaip ir visada. Ir vis dėlto laidos pradžia man buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Vidas Rachlevičius pradėdamas laidą pranešė, jog laida bus skirta Neįgaliųjų metams - vadinasi, ir žais neįgalieji. Šito nesitikėjau. Ne vienas pasakytų: kas čia tokio, natūralu, net viskas taip, kaip reikia. Ir aš pats ne iš karto suvokiau, kas čia mane taip suglumino. Paskui supratau, jog mano nuostata susikirto su tuo, ką paskelbė V. Rachlevičius. Aš maniau, jog Saulius dalyvaus žaidime kaip lygus, be etiketės, be pažymos apie invalidumą, nebent jis pats to būtų pageidavęs. "Veto" organizatoriai tokio žingsnio žengti nesiryžo, o gal apie tai nė negalvojo. Jiems paprasčiausiai invalidas - išskirtinis žmogus ir kaip su išskirtiniu jie ir elgėsi. Neįgaliųjų metai jiems buvo gera išeitis, nes pirma - galėjo atiduoti duoklę tiems metams, o antra - nusikratyti invalidų brovimusi į žaidimą. Laidos organizatoriai suruošdami vieną žaidimą neįgaliesiems ir Neįgaliųjų metams tarytum ir pasakė, jog kitu būdu invalidams į žaidimą patekti neįmanoma.

Žaidimas vyko gražiai, korektiškai. Jokių invalidumo apraiškų - pavyzdžiui, bejėgiškumo - niekur nesimatė. Visi atsakinėjo tvirtai, ramiai, žinodami, ką sako. Vytauto Girniaus pora žaidimą baigė ties trimis tūkstančiais, Sauliaus Plepio - ties penkiais tūkstančiais, o inkasatoriaus - ties dešimčia tūkstančių. Apie buvusio inkasatoriaus invalidumą nieko ir nebuvo pasakyta, paminėta tik tai, kad jis prieš kelerius metus buvo sužeistas prie "Maksimos" bazės. Tiesa, nebuvo užsiminta ir apie kitų invalidumą, ir tai gražu. Negražu buvo tik tai, kad galėjai įtarti palengvintų klausimų buvus. Ir tai tarytum ir pademonstruota buvo. Sauliaus broliui Donatui buvo pateiktas klausimas, nuo ko kilęs Farerų salų pavadinimas: nuo papūgėlių, šunų ar dar nuo kažko, nuo ko aš ir nebeatsimenu, bet tai čia ir nesvarbu. Svarbu, kad nebuvo žodžio kanarėlių - jos buvo pakeistos papūgėlėmis. Kažin ar kanarėlės būtų suklaidinusios Plepius, bet abejonių būtų pasėjusios, nes būtų reikėję rinktis iš kanarėlių ir "kanes" šunų. Čia tik tvirtas žinojimas išgelbėti tegalėtų. Abejonių sukelia ir inkasatoriui pateiktas paskutinis klausimas, kurio atsakymas - dešimties tūkstančių vertės. Jis buvo toks: kokie produktai gaunami destiliuojant naftą (mazutas, spiritas ar kaučiukas)? Jei šio klausimo atsakymas būtų vertinamas kokiais dviem, trim ar penkiais šimtais litų, abejonių, kad buvo palengvintų klausimų, neliktų. Klausimų ir atsakymų vertinimas vis dėlto yra gana subjektyvus dalykas, ir kažin ar kabinėtis verta - juk ne dėl to apie tą "Veto" aš ir rašau. Iš tikrųjų ta Lietuvos televizijos "Veto" laida, skirta Neįgaliųjų metams, ir pats tokių metų buvimas rodo, kad invalidų segregacija tebėra. Jei būtų kitaip, tai nei tokių laidų, nei tokių metų nereikėtų. Nekalbėkim taip piktai. Verčiau sakykime, kad invalidai tebėra visuomenės paribio žmonės, tebėra ir tiek. Aš sėdau prie televizoriaus aną gegužės vakarą ne su tokia nuotaika, ne su tokiu įsitikinimu, bet deja... Rodos, taip nesunku buvo "Veto" laidai į žaidimą įsileisti akluosius ar kitokius invalidus kartu su visais niekuo jų neišskiriant, nieko nepabrėžiant. Iš tikrųjų taip atrodo tik man. Sakyčiau, kad laidos organizatoriams toks dalykas nė į galvą neatėjo. Jie laidą organizavo remdamiesi visuomenės nuostatomis, o čia ryškiausiai kaip bet kur ir atsiskleidė, jog invalidų segregacija tebėra. Kaip liūdna, kada tikėtis smarkaus pagerėjimo? Dabar jis tik toks - "Veto" laida skirta Neįgaliųjų metams. Ir už tai turi dėkoti ir vertinti kaip laimėjimą.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]