TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

KASMETINĖS ATOSTOGOS


Vasara - atostogų metas, todėl manau, kad dabar pats laikas susipažinti su atostogų teisinio reglamentavimo ypatumais.

Nuo 2003 m. sausio 1 dienos atostogų trukmę, jų skyrimo tvarką, apmokėjimą už jas ir kitus su atostogomis susijusius klausimus reguliuoja LR Darbo kodeksas, skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 2002 m. liepos 12 d. Nr. 64 - 2569 (toliau jį vadinsime DK). Anksčiau šiuos klausimus reguliavo 1991 m. gruodžio 17 d. priimtas LR Atostogų įstatymas, kuris nuo šių metų sausio 1 dienos neteko galios.

 

Atostogų rūšys ir samprata

Visų pirma DK 164 str. atostogas suskirsto į dvi rūšis, kasmetines ir tikslines. Šiame rašinyje aptarsime tik kasmetinių atostogų ypatumus.

Daug ką apie kasmetines atostogas pasako jau vien jų sąvoka, kurią pateikia DK 165 str.:

Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.

Kasmetinės atostogos gali būti trijų rūšių: minimalios, pailgintos ir papildomos.

 

Atostogų trukmė

Dauguma darbuotojų turi teisę tik į minimalias kasmetines atostogas. Šių atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos. Visų grupių invalidams, darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, nustatytos 35 kalendorinių dienų minimalios atostogos (DK 166 str. 2 d.). Į atostogų trukmę įskaitomos ir poilsio dienos, tačiau valstybinių švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Vadinasi, jei per atostogas pasitaiko valstybinė šventė, pavyzdžiui, liepos šeštoji, Valstybės (Mindaugo karūnavimo) diena, atostogos viena diena pailgėja. Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, jam kasmetinės atostogos dėl to negali būti trumpinamos.

Kai kurių profesijų darbuotojams, daugiausiai tiems, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, įstatymai numato pailgintas kasmetines atostogas. Profesijas, kuriose dirbantys žmonės turi teisę į pailgintas kasmetines atostogas bei konkrečią šių atostogų trukmę, nustato 1992 m. gegužės 15 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 354 "Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo", skelbtas "Valstybės žiniose" 1992 m. liepos 20 d. Nr. 20 - 603. Pavyzdžiui, teisę į pailgintas, netgi 56 kalendorinių dienų trukmės kasmetines atostogas turi pedagogai, dėstytojai, pailgintos kasmetinės atostogos yra numatytos ir kai kuriems medikams, transporto darbuotojams ir kt.

Be jau anksčiau buvusių minimalių ir pailgintų kasmetinių atostogų, DK įvedė ir naują atostogų rūšį - tai papildomos atostogos. Darbuotojus, kuriems priklauso kasmetinės papildomos atostogos, išvardina bei šių atostogų skyrimo tvarką detalizuoja 2003 m. balandžio 22 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 497 "Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo", skelbtas "Valstybės žiniose" 2003 m. balandžio 25 d. Nr. 39 - 1787. Papildomos kasmetinės atostogos numatytos šių rūšių darbuotojams:

1) darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Jiems suteikiamos 3 kalendorinių dienų trukmės papildomos kasmetinės atostogos. Toliau už kiekvienus paskesnius penkerius metus darbo stažo toje darbovietėje pridedama po vieną papildomų atostogų dieną. Taigi 25 metus toje pačioje darbovietėje išdirbęs žmogus turi teisę jau į 6 dienų papildomas kasmetines atostogas;

2) darbuotojams, dirbantiems sveikatai kenksmingoje darbo aplinkoje priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirbo kenksmingoje aplinkoje, nustatytos iki 5 kalendorinių dienų papildomos atostogos;

3) darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos - 2 kalendorinių dienų papildomos atostogos.

Jei darbuotojui papildomos atostogos priklauso pagal kelis išvardintuosius teisės į papildomas atostogas atsiradimo pagrindus (pavyzdžiui, darbuotojas ir dirba sveikatai kenksmingose sąlygose, ir turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamo darbo stažą toje darbovietėje), tokiam darbuotojui vis dėlto bus skiriamos tik vienerios papildomos atostogos. Jis tik gali pasirinkti norimą papildomų atostogų rūšį. Papildomos atostogos negali būti skiriamos kartu su pailgintomis atostogomis. Šiuo atveju darbuotojas vėlgi gali tik pasirinkti, ar jam išeiti pailgintų kasmetinių atostogų, ar minimalių ir papildomų. Pavyzdžiui, jei mokytojas toje pačioje darbovietėje yra išdirbęs 10 metų, jam prie 56 kalendorinių dienų trukmės pailgintų atostogų nebus pridedamos dar 3 kalendorinių dienų trukmės papildomos atostogos.

Papildomos atostogos paprastai prijungiamos prie minimaliųjų atostogų, o, darbuotojui su darbdaviu susitarus, gali būti suteikiamos ir atskirai.

 

Atostogų skyrimo tvarka

Įstatymas reikalauja, kad už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos būtų suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje.

Atostogos darbuotojams gali būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Šios eilės sudarymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur kolektyvinė sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma darbdavio ir darbuotojų susitarimu. Dažnai tokį susitarimą pasiekti gana sunku, nes keletas darbuotojų nori atostogų išeiti tuo pat laiku, o darbdavys negali visų jų išleisti. Todėl DK 169 str. nustato, kokie darbuotojai turi pirmenybę rinktis atostogų laiką, tai:

1) asmenys iki 18 metų amžiaus;

2) nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;

3) vyrai žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

4) darbuotojai, namie slaugantys ligonius ir invalidus, bei darbuotojai, sergantys chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, pateikę medicinos įstaigos rekomendaciją;

5) darbuotojai, kurie mokosi nenutraukdami darbinės veiklos. Jiems atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo ir konsultacijų laiko.

Paprastai darbuotojams suteikiamos iš karto visos atostogos. Tačiau darbuotojo pageidavimu jam atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Įstatymas tik reikalauja, kad, suteikiant atostogas dalimis, viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Likusias atostogas galima imti kad ir po vieną ar kelias dienas. Jei darbuotojas atostogų metu suserga, tai sirgtas laikas į atostogas neįskaitomas, ir kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba, darbuotojui susitarus su darbdaviu, dėl ligos nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Žinoma, tokiam atostogų pratęsimui būtina iš sveikatos priežiūros įstaigos išsiimti laikino nedarbingumo pažymėjimą.

Jei darbuotojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi nepanaudotų atostogų už ankstesnius metus, tokios atostogos jam turi būti suteikiamos be jokių apribojimų ir paprastai pridedamos prie einamųjų metų kasmetinių atostogų.

 

Apmokėjimas už kasmetines atostogas

DK 177 str. draudžia kasmetines atostogas keisti pinigine kompensacija. Tai leidžiama padaryti tik vieninteliu atveju, atleidžiant darbuotoją iš darbo. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos keletą metų, kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojui sumokama ne daugiau kaip už trejus metus.

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas darbuotojui turi būti sumokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis prieš tris dienas iki atostogų pradžios nėra sumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, tai kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį, o už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Šiame rašinyje aptarėme tik pačias svarbiausias atostogas reglamentuojančias teisės normas. DK nustato ir daugiau įvairių atostogoms skirtų taisyklių, kurių dėl ribotos rašinio apimties aptarti negalime. Su visomis jomis galite susipažinti naujajame darbo kodekse.

Gero poilsio!

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]