EUROPOS LINK

Augustinas ROTUNDAS

EUROPOS PINIGAI - AR SUGEBĖSIME JUOS PASIIMTI

Gegužės 10 - 11 dieną vykusiame referendume Europos Sąjungai pasakėme "taip". Matyt, nelabai suklysime sakydami, kad panašaus rezultato tikėjomės, laukėme, jam rengėmės, į jį orientavome savo veiklą, ypač paskutiniaisiais metais ir mėnesiais.

Gegužės 5 d. Vilniuje, Neįgaliųjų verslo informacijos centre, vyko seminaras apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą smulkiam ir vidutiniam verslui. Apie ES struktūrinius fondus, jų teikiamą paramą pasakojo Ūkio ministerijos struktūrinių fondų valdymo skyriaus darbuotoja Eglė Stanionienė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos socialinio fondo skyriaus vedėja Nijolė Mackevičienė. Abi viešnios neslėpė, kad, kalbant apie ES struktūrinių fondų paramą, ne viskas aišku dar ir joms pačioms, kad konkursai šiai paramai gauti geriausiu atveju prasidės tik kitų metų antrame ketvirtyje. Tačiau, jeigu tikrai norime šią paramą gauti, pradėti rengtis reikia jau dabar. Pirmiausia viešnios atkreipė dėmesį, jog ES savo biudžetą planuoja septynmečiais. Dabartinis septynmetis (ES biudžetinis laikotarpis) apima 2000 - 2006 metus. Taigi realiai mums liko nepilni treji metai, t.y. 2004 - 2006 m. Į tai Lietuva turi atsižvelgti rengdama bendrą dokumentą ES paramai gauti. 2006 m. prasidės naujas biudžetinis laikotarpis ir bus rengiamas naujas dokumentas. Valstybės, ES narės, pačios nusistato prioritetus, kokias ūkio sritis vystys ir kokioms teiks pirmenybę bei paramą. Būtina žinoti ir tai, kad kiekvienas fondas turi savas taisykles, savus reikalavimus, kad negalima tam pačiam projektui gauti paramos iškart iš dviejų fondų. Yra keturi ES struktūriniai fondai:

1. Europos regioninės plėtros fondas;

2. Socialinis fondas;

3. Žemės ūkio fondas;

4. Žuvininkystės fondas.

Mums, neregiams, aktualiausi yra du pirmieji fondai, tiksliau - šių fondų parama. Smulkus ir vidutinis verslas bus remiamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Galima bus gauti iki 65 proc. projektui reikalingų lėšų. 25 proc. lėšų verslininkas privalės turėti pats, o 10 - galės skolintis. Smulkaus ir vidutinio verslo projektai bus atestuojami ne Briuselyje, o Lietuvoje. ES pasilieka teisę 5 proc. šių projektų dar kartą patikrinti savo nuožiūra. Viešnios atkreipė dėmesį, jog paramą galės gauti tik juridiniai asmenys. Taigi norėdamas pasinaudoti ES struktūrinių fondų galimybėmis, verslininkas jau turės būti įkūręs įmonę.

Buvo užduotas klausimas: "Jeigu paramą galima skirti iki 65 proc., darytina išvada, kad ta parama gali būti ir mažesnė, pavyzdžiui, 50 proc. Tarkime, aš parengiu projektą, turiu 35 proc. jam reikalingų lėšų, o man skiria 50 proc. Kur gausiu dar 15 proc.?"

Į tai E. Stanionienė atsakė, jog bus parengtos gana aiškios taisyklės, kokios paramos verslininkai iš tiesų gali tikėtis. Taigi žmogus jau iš anksto turėtų žinoti: jeigu pirks naują įrangą - gaus tokią dalį, o jeigu įrangą jau turės ir vystys tam tikrą veiklą, kurs darbo vietas, kitokią dalį trūkstamų lėšų. Buvo užduotas ir kitas klausimas: "Mano projektą atmeta, o aš manau, kad jis yra geras - kur galėsiu tokį sprendimą apskųsti?" E. Stanionienė atsakė, jog Europos valstybėse tokiais atvejais elgiamasi įvairiai: Suomijoje, pavyzdžiui, galimybės apskųsti projekto vertintojų sprendimą nėra. Čia vadovaujamasi tokia filosofija: "ES struktūrinių fondų parama nėra privaloma. Ją galima skirti arba neskirti, todėl ir skųsti čia nėra ką". Kaip bus Lietuvoje, viešnia pasakyti dar negalėjo. Tarp kitų klausimų buvo ir toks: "Teko girdėti nuomonių, kad dideliems projektams paramą gauti bus lengviau negu mažiems. Ar iš tikrųjų bus šitaip?" E. Stanionienės tvirtinimu, tokia informacija neturi pagrindo, nors ji ir sutiko, kad administruoti stambius projektus yra lengviau, paprasčiau, mažiau sąnaudų negu "žaisti" su smulkiais.

Viskas, apie ką iki šiol kalbėjome, susiję su Europos regioninės plėtros fondu. Yra dar Europos socialinis fondas. Jis tiesiogiai verslo nefinansuoja, tačiau galima gauti netiesioginę paramą. Tai ypač pasakytina apie neįgalius žmones, kitas socialinę atskirtį itin stipriai jaučiančias gyventojų grupes. Ši netiesioginė parama galėtų būti kad ir tokia: aplinkos (įvažiavimų, liftų) prie neįgaliųjų įmonių, verslo centrų sutvarkymas, naujų paslaugų (nebūtinai tik socialinių) infrastruktūros plėtra.

Klausimas iš auditorijos: "Ar galima bus gauti paramą kompensacinėms priemonėms pirkti?" N. Mackevičienė tiksliai į šį klausimą atsakyti dar negalėjo, tačiau, atrodo, atsakymas galėtų būti toks: "Socialinis fondas tikriausiai nefinansuos kompensacinės technikos įsigijimo išlaidų. Tačiau jis finansuos tokios kompensacinės technikos įsigijimą, kuri tiesiogiai reikalinga konkrečiai darbo vietai įsteigti. Tai gali būti teksto didinimo aparatas, ekrano skaitymo programa ir pan." O tai iš tikrųjų reiškia (čia jau nebe seminaro viešnios mintis), į kokį "popierėlį" savo saldainį sugebėsime įvynioti.

Kaip jau sakėme, viešnios neslėpė, kad, kalbant apie ES struktūrinių fondų paramą, dar daug kas neaišku, kad taisyklės, kaip ši parama bus teikiama, dar tik kuriamos. Tačiau abi viešnios pripažino vieną neginčijamą tiesą: gero projekto bet kas, atėjęs iš gatvės, neparašys. Todėl jau dabar reikia ieškoti žmonių, juos ruošti šiam darbui.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]