LASS LITERATŲ KŪRYBA

ONA MIKUTIENĖ

TĖVŲ NAMAI

Tarsi jūra rugiai -

Po bangos vėl banga,

Toks palaimintas duonos

Žydėjimo metas.

Štai ir tėvas pareina namo palengva -

Baltas, gražus tarsi Dievas,

Kiek išvers vagų, kiek užars vargų,

Pasakyti gali tik motina mūsų.

Kai sugrįžtam namo mes senuoju taku

Ji mus meile lyg duona pasotins.

Prisiglauskim prie jos, sengalvėlės baltos,

Kada žemei rugių žydėjimo metas,

O ir tėvas ateis, šalia atsistos -

Baltas baltas tarsi Dievas.

KUR GIMTIEJI ŠILAI

Gimtos pievos man žydėjo,

Sekė pasakas gimti šilai,

Man linksmai dainavo vėjai,

Kai jauna buvau.

Ir svajot išmokė gimta upė,

Ir žvaigždelė vakarų.

Mano širdį jie užbūrė,

Kai jauna buvau.

Meilę būrė man ramunė,

Laimę piršo dobilai,

Ir dabar svajonėmis ten būnu,

Kur svyruokliai tėviškės beržai

Ošia vakarais.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]