IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

 


ANTANAS VERKSNYS - POLITINIS KALINYS

 

Kovo 4 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1908) Antanas Verksnys, tarpukario Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininkas leitenantas, atsiminimų knygos "Mano gyvenimas - liudininkas" autorius.

A. Verksnys gimė Udrijos bažnytkaimyje, Alytaus apskrityje, valstiečių šeimoje. Baigęs Udrijos pradinę mokyklą, 1921 m. įstojo į Alytaus gimnaziją. Baigęs keturias klases lankė trimečius mokytojų kursus, juos baigęs 1927 m. išlaikė konkursinius egzaminus į karo mokyklos parengiamąjį kursą ir buvo į ją priimtas. Karo mokyklą baigė 1930 m. Nuo 1930 iki 1940 m. rudens tarnavo Lietuvos kariuomenėje (iki kapitono). Išlaikęs konkursinius egzaminus, įstojo į aukštąją karo mokyklą generalinio štabo skyriun. Ją baigė 1936 m. ir buvo paskirtas į Šiaulius, į Trečiosios pėstininkų divizijos štabą antrojo skyriaus viršininku. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. buvo perkeltas į Vilnių, 184-osios pėstininkų divizijos štabo pirmąjį skyrių. 1941 m. birželio 15 d. areštuotas. 10 metų iškalėjo įvairiuose kalėjimuose bei lageriuose, o 1951 m. ištremtas į Krasnojarsko krašto Motygino gyvenvietę. 1957 m. pavasarį grįžo į Vilnių. Nuo 1958 m. dirbo Vilniaus finansų-kredito technikume direktoriaus pavaduotoju administracijos ir ūkio reikalams. 1968 m. iš tos pačios darbovietės išėjo į pensiją. Sutrikus regėjimui 1985 m. įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją. Nuo pat pirmųjų Lietuvos atsargos karininkų sąjungos įsikūrimo dienų jis buvo šios sąjungos narys. Kiek leido sveikata ir jėgos, aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose. Padedant žmonai tvarkė savo užrašus ir rašė prisiminimus, kurie buvo spausdinami žurnaluose "Mūsų žodis", "Dora", "Karys". 1991 m. A. Verksnys pakeltas į pulkininkus leitenantus ir tais pačiais metais apdovanotas garbės raštu, o 1994 m. - Vyčio kryžiaus penktojo laipsnio ordinu. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 1992 m. išleido jo atsiminimų knygą "Mano gyvenimas - liudininkas", Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašų studija ją 1993 m. įgarsino.

Ilgai sirgęs širdies liga, beveik visiškai netekęs regėjimo, A. Verksnys mirė 1996 m. rugpjūčio 3 d.

ILGAMETIS NEREGIŲ MOKYTOJAS

 

Minime Lietuvos aklųjų švietimo 75-metį. Sklaidydami istorijos lapus, surandame daug nusipelniusių tiflopedagogų, tarp jų yra ir Kazimieras Augulis, nuo kurio gimimo kovo 3 d. sukako 100 metų.

K.Augulis gimė Anykščių rajone, Gikonių kaime, valstiečių šeimoje. Eksternu baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti geografiją Vytauto Didžiojo universitete. Jau 1925 m., dar tebestudijuodamas, pradėjo mokytojauti pradinėse mokyklose. Baigęs studijas dirbo gimnazijos mokytoju Kaune, nuo 1936 m. - dėstytoju Klaipėdos mokytojų institute. Gyvai domėjosi kraštotyra. Žurnale "Tautos mokykla" (1938, 1939) parašė straipsnius: "Pažinkime mūsų sodybas", "Kraštotyros ir gamtos mokslų kursai Klaipėdoje", "Uolienų rinkiniai mokykloje".

1943 - 1944 m. K. Augulis turėjo geografijos pamokų Kauno aklųjų institute. Po karo kurį laiką ėjo Kauno mokytojų seminarijos direktoriaus pareigas. 1949 - 1967 m. - Kauno aklųjų mokyklos mokytojas, dėstė geografiją, fiziką, chemiją, darvinizmo pagrindus ir astronomiją. Prityręs pedagogas dirbo atsidėjęs ir išradingai. Gilinosi į tiflopedagogikos teoriją, o ypač - į fizikos ir chemijos dėstymo metodikas; sukonstravo originalių tiflopedagoginių mokymo priemonių, tuo klausimu parašė straipsnių, kurie buvo išspausdinti Lietuvos ir užsienio tiflopedagoginiuose leidiniuose. Kurį laiką Kauno aklųjų mokykloje vadovavo gamtos ir matematikos mokytojų metodiniam būreliui. 1966 - 1967 m. buvo LAD spaustuvės gaminamų reljefinių vaizdinių priemonių pavyzdžiams tvirtinti techninės komisijos narys.

Septynerius metus K. Augulis dirbo ir Suaugusiųjų aklųjų vidurinės mokyklos mokytoju. Parašė atsiminimų apie Antaną Baltramiejūną ir Antaną Jonyną.

Mirė 1981 m. vasario 25 d.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]