SKAIČIAI, SKAIČIAI...

 

LASS 2002: FAKTAI IR SKAIČIAI


2002 metų svarbiausias akcentas - LASS XVI suvažiavimas, įvertinęs organizacijos ketverių metų veiklą ir nubrėžęs gaires ateičiai. Buvo patvirtinta nauja LASS įstatų redakcija, labiau atitinkanti LR įstatymines normas, organizacijos veiklos kryptys, kuriose apibrėžti svarbiausi ateinančių ketverių metų strateginiai uždaviniai, priimta rezoliucija "Dėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos turto ir gamybos valdymo", kurioje išdėstytos nuostatos dėl LASS nekilnojamojo turto naudojimo. Siekiant pagerinti regėjimo invalidų pragyvenimą, ugdymą bei informacijos prieinamumą, suvažiavimo delegatai taip pat priėmė 5 kreipimusis į LR Seimą, Vyriausybę, LR nacionalinį radiją dėl regėjimo invalidų pensinio aprūpinimo gerinimo, nediskriminavimo, priimant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, oftalmologinės pagalbos, teikiant paslaugas regėjimo invalidams, bei apakusių suaugusiųjų ugdymo gerinimo, laidos akliesiems transliavimo per Lietuvos radijo pirmąją programą. Malonu konstatuoti, kad 2002 metų rudenį, po LASS XVI suvažiavimo delegatų bei po to sekusio visų invalidų kreipimosi į LR Seimą ir Vyriausybę dėl invalidumo pensijų padidinimo, LR Vyriausybė 2003 m. numatė didinti mažas invalidumo pensijas. Kituose kreipimuose keltos problemos kol kas išlieka.

Aktyviai dirbta su Vyriausybe ir pasiekta, kad 2002 m. rugsėjo 6 d. priimtame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatyme ("Valstybės žinios", 2002, Nr.91-3889) iki 2003 12 31 LASS įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms palikta galioti buvusi šio mokesčio lengvata, o 2002 m. spalio 8 d. priimtame "Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatyme "Regovitus" ir "Regplastos" bendrovių skolos, susidariusios 1996-2001 metais, pripažintos beviltiškomis ir netikslingomis išieškoti. Dalyvauta svarstant socialinių įmonių, socialinių paslaugų įstatymų projektus ir pateikti siūlymai, atstovaujant aklųjų interesams.

Reguliariai dirbta su Invalidų reikalų taryba prie LR Vyriausybės. Paruoštos ir jai pateiktos 2003 metų regėjimo negalios žmonių socialinės integracijos, Neįgaliųjų metų Lietuvoje bei papildomos programos, jų sąmatos, įvairios praėjusių metų ataskaitos, dalyvauta Tarybos posėdžiuose ir teikti siūlymai dėl aklųjų įmonių, aklųjų užimtumo ir kitais akliesiems svarbiais klausimais.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga 2002 m. vykdė 14 Regėjimo invalidų reabilitacijos ir socialinės integracijos programos projektų, remiamų Vyriausybės, 12 respublikinių projektų, remiamų fondų ir organizacijų, veikiančių užsienyje ir Lietuvoje, ir 73 regioninius projektus, remiamus miestų ir rajonų savivaldybių, kitų institucijų.

2002 m. LASS veikė 5 regioninės organizacijos, kurios jungė 49 rajonų, miestų bei jungtines miestų ir rajonų organizacijas, taip pat 3 kitas (įmonių) organizacijas. Kauno ir Marijampolės apskričių aklųjų ir silpnaregių organizacijos 18 ataskaitinėje rinkiminėje konferencijoje organizacijos pirmininku išrinktas II gr. regėjimo invalidas Stasys Babonas, Trakų rajono organizacijoje taip pat išrinkta nauja pirmininkė, ja tapo III gr. regėjimo invalidė Dovilė Sabaliauskaitė, praėjusiais metais susikūrusios LASS Širvintų rajono organizacijos pirmininke išrinkta III gr. regėjimo invalidė Lionė Griškevičienė. Dabar LASS organizacija veikia jau kiekviename rajone.

Praėjusiais metais vyko 14 LASS centro tarybos posėdžių, kuriuose svarstytas 131 klausimas. Viešosios įstaigos Kauno ir Marijampolės apskričių aklųjų ir silpnaregių taryba ir Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namai pertvarkyti į vieną viešąją įstaigą, viešosios įstaigos Panevėžio ir Utenos apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybos funkcijos papildytos kultūrinės veiklos organizavimo funkcijomis, įsteigti 3 apskričių tarybų filialai - aklųjų ir silpnaregių dienos centrai Kupiškyje, Skuode ir Vilkaviškyje.

Savo veiklą LASS organizavo per 9 viešąsias įstaigas ( 5 apskričių tarybos ir jų filialai, 2 kultūros įstaigos, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras, Lietuvos aklųjų choras) ir 7 įmones ( 5 gamybinės įmonės, "Įranga" ir UAB "Brailio spauda") bei 4 dienos centrus, įsteigtus kartu su savivaldybėmis ar kitomis neįgaliųjų organizacijomis (Alytuje, Biržuose, Mažeikiuose ir Šalčininkuose).

Į LASS PRIIMTA NARIŲMedicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis 2002 m. pirminis invalidumas dėl akių ligų pripažintas 383 asmenims (I gr. - 129, II gr. -151, III gr.- 103).

2003 m. sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7766 I, II ir turintys rizikos faktorių III grupės regėjimo invalidai, iš jų 6921 yra LASS nariai. Per metus LASS organizacija pagausėjo 19 narių (2001 01 01 buvo 6902).

Iš 6921 LASS nario 2880, arba 41,6 proc., yra I grupės regėjimo invalidai, 3542, arba 51.2 proc., - II grupės, 499, arba 7,2 proc., - III grupės. 812 LASS narių neturi regėjimo likučio. Darbingo amžiaus yra 2689 asmenys arba 38,8 proc., iš jų iki 30 metų - 385, arba 5,6 visų LASS narių. Per praėjusius metus beveik vienu procentu sumažėjo darbingo amžiaus LASS narių.

Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2003 01 01 gyveno 2834, arba 41 proc. LASS narių, rajonų centruose ir miesteliuose - 2634, arba 38 proc., kaimuose - 1453, arba 21 proc.

1998-2002 LASS NARIAI MOKĖSIAukštąjį išsilavinimą turi 436 LASS nariai, aukštesnįjį - 815, vidurinį - 1609, pagrindinį - 1347, likusieji pradinį arba nebaigtą pradinį. LASS nariai mokosi: 58 - vidurinėse mokyklose, 60 - aukštesniosiose, 51 - aukštosiose. 2002 m. 14 aklųjų ir silpnaregių baigė vidurinę mokyklą (7 - A.Jonyno, 7 - bendro lavinimo), iš jų 8 įstojo į aukštąsias, 4 - į aukštesniąsias mokyklas.

2002 m. į LASS narius priimti 297 regėjimo invalidai (2001 - 323), iš jų I grupės - 106 (tarp jų be regėjimo likučio - 37), 155 - II grupės ir 36 - III grupės su rizikos faktoriais. Tarp priimtųjų per praėjusius metus 52,2 proc. yra darbingo amžiaus.

Praėjusiais metais iš LASS narių įskaitos išbraukti 293 asmenys, iš jų absoliuti dauguma (266) - mirusieji. Neįstojusių į LASS 2003 m. sausio 1 d. buvo 845 (2002 01 01 - 854) regėjimo invalidai.

2003 01 01 Lietuvoje buvo 801 aklas ir silpnaregis vaikas, turintis regėjimo aštrumą (su korekcija) iki 0,3. Mokyklinio amžiaus 558 vaikai ugdomi: 161 - A.Jonyno vidurinėje mokykloje, 92 - Kauno silpnaregių internatinėje mokykloje, 255 (iš jų 23 akli)- bendro lavinimo mokyklose, 40 - kitose specialiose mokyklose, 10 mokyklinio amžiaus vaikų niekur nesimoko. 243 ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi specialiose įstaigose ar grupėse, konsultuojami namuose. 70 moksleivių naudoja brailio raštą.

DARBINGO AMŽIAUS LASS NARIŲ DALIS2002 m. veikė visos LASS įmonės, iš jų 4 turėjo uždarosios akcinės bendrovės statusą. Per metus buvo pagaminta produkcijos už 12,9 mln. litų , tai yra 6,6 proc. daugiau negu 2001 m. Visos įmonės ir bendrovės gavo iš valstybės 1,2 mln. litų dotacijų "Sodros" priskaitymų ir energetinių resursų įsigijimo daliniam padengimui. Pasinaudojus pridėtinės veiklos mokesčio lengvata įmonėms ir bendrovėms liko 0,9 mln. litų. Valstybė nurašė UAB "Regplasta" ir "Regovitus" apie 1,5 mln. litų senų skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiaulių įmonė pradėjo įmonės restruktūrizavimo procesą, kurio metu tikimasi valstybės paramos nurašant kreditą karūninių kamščių gamybos linijai įsigyti ir pagerinti įmonės finansinę padėtį. LASS įmonės, įstaigos ir bendrovės atliko nemažai darbų tvarkydamos savo balansuose turimą nekilnojamąjį turtą bei atnaujindamos technologinius įrengimus.

2003 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis dirbo 782 aklieji ir silpnaregiai (2002 01 01 - 778), iš jų LASS įmonėse - 281 (318), LASS įstaigose - 96 (91), ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 405 (369). Praėjusiais metais įsidarbino ar buvo įdarbinti 85 (56) regėjimo invalidai: LASS įmonėse - 19, LASS įstaigose - 19, atviroje visuomenėje - 47, o išėjo iš darbo 81 (151): iš LASS įmonių - 56, iš LASS įstaigų - 14 žmonių. Iš bendro įdarbintų regėjimo invalidų skaičiaus 6 nuolatiniam darbui įdarbino darbo birža. Apskričių tarybų duomenimis, 2003 01 01 darbo neturėjo 346 LASS nariai, pageidaujantys ir galintys dirbti (iš jų 271 - Vilniaus ir Alytaus apskričių taryboje).

17 LASS darbuotojų kėlė kvalifikaciją, iš jų 6 Olandijoje gilinosi į aklųjų ir silpnaregių profesinio orientavimo, darbo vietų paieškos ir steigimo klausimus.

2002 m. pirmą kartą pradėti organizuoti seminarai patiems akliesiems ir silpnaregiams. 6 miestuose vyko 29 seminarai, kuriuose dalyvavo apie 120 aklųjų ir silpnaregių, ir kartu su įvairių sričių bendruomenės atstovais diskutavo apie neregį ir jo aplinką, kliūtis jam atsiskleisti ir kaip galima keistis patiems ar ką nors keisti aplinkoje.

Per praėjusius metus LASS įsigijo ir regėjimo invalidams ar aklaisiais besirūpinančioms įstaigoms skyrė 275 magnetofonus garsinėms knygoms skaityti, 83 diktofonus, 15 brailio mašinėlių, 250 radijo imtuvų, 660 didinamųjų stiklų, 601 rankinį laikrodį, 1050 kalbančių žadintuvų, 1500 adatų. 143 studentai ir regėjimo invalidai, dirbantys organizacinį darbą, buvo aprūpinti asmeniniu skaitovu.

2002 m. akliesiems ir silpnaregiams suteikta 19 346 informavimo, 12 274 konsultavimo, 23 011 palydovo, 1 075 skaitovo, 2 166 maisto ir buitinių prekių pirkimo, 1 806 skalbimo, 797 kirpimo, 603 maudymosi, 217 patalpų valymo, 1 351 transporto, 451 magnetofonų remonto, 1 780 įvairių mokymo ir kitų paslaugų. Dėl šeimos nario regėjimo negalios konsultuoti 2 114 šeimos narių, 143 regėjimo invalidams organizuota gydytojų specialistų pagalba, 122 mokyti orientacijos ir mobilumo, 414 - kasdieninių įgūdžių, 4 546 - aplankyti namuose, iš jų 245 - pirmą kartą gavę regėjimo invalidumo grupę.

115 053 Lt iš LASS ūkinės veiklos skirti 1 195 LASS narių materialinei paramai, iš kitų rėmėjų 2 190 LASS narių sutelkta paramos už 80 310 Lt, per savivaldybių socialinės rūpybos skyrius įvairią paramą (malkos, maisto talonai ir kt.) gavo 918 LASS narių už 77 531 litą.

Remdamos įvairias LASS regionines programas, savivaldybės rajonų ir miestų organizacijoms skyrė 135 600 Lt, kiti rėmėjai - 52 790 litų.

Per 2002 m. "Baltijos" sanatorijos reabilitacijos centre "Vyturys" gydėsi 222, LASS poilsio bazėse ilsėjosi 329 ("Spindulyje" - 148, "Zelvoje" - 181) regėjimo invalidai. Poilsio bazėse ilsėjosi 67 mažiau negu pernai. Praėjusiais metais nustojo veikusi "Nemuno" poilsio bazė.

2002 m. veikė 96 įvairūs meno mėgėjų, amatų būreliai, klubai (2001 m.- 89). Jų veikloje dalyvavo 786 (69 proc. visų dalyvių) aklieji ir silpnaregiai. Meno mėgėjai surengė 497 koncertus, kurių 67 proc. buvo skirti visuomenei. Akliesiems ir silpnaregiams buvo organizuota 511 įvairių kultūrinių renginių: teminių vakarų, susitikimų, vakaronių, paminėtos valstybinės šventės, LASS nusipelniusių narių jubiliejai ir kt. datos.

Vyko nemažai jau tradiciniais tapusių respublikinių renginių - tai LASS dienos "Susitikimai" Plungėje, Baltosios lazdelės dienai ir informacinių technologijų akliesiems ir silpnaregiams diegimo Lietuvoje dešimtmečiui skirta konferencija " Žmogus su regėjimo negalia ir informacinė aplinka", 15-oji rajonų meno mėgėjų apžiūra - konkursas, kuriame geriausiai pasirodžiusieji buvo pakviesti į baigiamąjį koncertą Palangoje. Šiuose renginiuose dalyvavo 955 aklieji ir silpnaregiai.

3 meno mėgėjų kolektyvai sėkmingai pasirodė Baltijos šalių aklųjų ir silpnaregių festivalyje "Baltijos banga", vykusiame Latvijoje, 3 mūsų atlikėjai tapo šio festivalio laureatais.

34 kolektyvai dalyvavo 4 tarptautiniuose festivaliuose ir 23 respublikinėse bei regioninėse folkloro, liaudiškų kapelų, šokių, miestų šventėse. 3 kolektyvai pasirodė LRT surengtose liaudiškų kapelų varžytuvėse "Duokim garo!".

Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose vyko ypatingą aklųjų ir visuomenės susidomėjimą sukėlusi meno pažinimo paroda iš Prancūzijos "Pajuskime gamtą drauge su Sezanu". Joje per mėnesį apsilankė 3 000 lankytojų, iš jų 1 500 turintys regėjimo negalią. Tuo pat metu vyko spaudos konferencija ir didelį rezonansą sukėlęs respublikinis seminaras, kuriame dalyvavo 50 muziejininkų, mokytojų, dailininkų ir pačių aklųjų, besidominčių menu ir jo prieinamumu.

Per 2002 m. vyko 18 regioninių bei personalinių aklųjų ir silpnaregių tautodailininkų ir dailiųjų amatų mėgėjų kūrybinių darbų parodų. Jose dalyvavo ir savo darbus pateikė 60 LASS narių tautodailininkų ir amatų mėgėjų, kurie, be šių parodų, dalyvavo ir įvairiose visuomenei skirtose mugėse.

1 420 aklųjų ir silpnaregių buvo išvykę į 69 ekskursijas po Lietuvą, panevėžiečiai kaip ir ankstesniais metais lankėsi ir užsienio kraštuose. Keliaudami kruiziniu laivu po Baltijos jūrą, jie aplankė Estiją, Suomiją ir Švediją.

Surengtos 59 išvykos į muziejus ir įvairias parodas (lankėsi 617 regėjimo invalidų), 205 išvykos į koncertus ir spektaklius, kuriuose nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis lankėsi 2 219 regėjimo invalidų.

Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" per 2002 m. surengė 42 koncertus, kurių klausėsi per 15 700 žiūrovų, dalyvavo 2 tarptautiniuose festivaliuose. Pirmą kartą choro istorijoje dalyvauta operos pastatyme - Rusų dramos teatre pastatytoje E.Gaisto muzikinėje dramoje "Dionizo sugrįžimas", pirmą kartą Lietuvoje atliktas italų kompozitoriaus N. Jomelli stambios formos kūrinys "Requiem", atstovauta Lietuvai lietuviškos Biblijos 400 metų minėjime Vokietijoje.

260 straipsnių apie akluosius ir silpnaregius, LASS ir jos regionines organizacijas buvo spausdinta respublikinėje ir regioninėje spaudoje.

Per nacionalinį radiją buvo transliuotos 53 laidos "Sutik mane", skirtos informuoti visuomenę apie aklųjų ir silpnaregių integraciją, dar 20 informacijų apie LASS renginius ir neregių problemas transliuota kitose radijo laidose, o per Lietuvos televiziją parodyta 12 siužetų.

Lietuvos aklųjų sporto federacijoje veikė 8 sporto klubai, kuriuose sportavo 580 LASS narių.

31 pajėgiausias sportininkas startavo 11 Lietuvos Respublikos čempionatų. S.Ingaunytė ir vėl tapo moterų veteranių paprastųjų šaškių čempione, o šaškininkas R.Valužis pirmą kartą iškovojo sidabro medalį.

Europos ir Pasaulio aklųjų čempionatuose pasirodė 21 aklasis ir silpnaregis sportininkas ir iškovojo 1 aukso, 1 sidabro ir 4 bronzos medalius.

2003 m. sausio 1 d. Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus sudarė 441 884 egz. (iš jų brailio raštu - 50 624, garsinių - 211 732) įvairios literatūros. Per 2002 m. aklųjų bibliotekos paslaugomis naudojosi 4 694 skaitytojai, iš jų 2 859 (61 proc.) regėjimo invalidai. 367 skaitytojams knygos buvo vežamos į namus. Brailio raštu knygas skaitė 353 (2001 m. - 336), garsines - 2 803 (2001 m. - 2 824) aklieji ir silpnaregiai. Iš viso per metus išduota 268 807 egz. įvairios literatūros.

Per 2002 m. buvo išleista 233 pavadinimai garsinių knygų (2001 m. - 244), 15 pavadinimų žurnalų, 64 pavadinimai knygų brailio raštu, iš jų 23 pavadinimai vaikų literatūros. UAB "Brailio spauda", įdiegusi naujas technologijas ir naudodama kapsulinį popierių, vaikų literatūros knygas (16 pavadinimų) išleido iliustruotas. Išleista neregių literatų konkurso laureato L. Ragėno prozos knyga "Paežerės vaizdeliai" bei neregių muzikų konkurso laureato V. Bagdono įdainavimų kompaktinė plokštelė.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]