NEREGYS IR VISUOMENĖ

 

GERUMO PLYTA - JAUNAJAI DAINININKEI


Rasa MisiukaitėTie, kas atidžiau seka spaudą, tikriausiai žino, o nežinantiems priminsime: šalelėje Lietuvoje, be įprastų mūryti skirtų plytų, egzistuoja ir gerokai neįprastos (visai nestatybinės paskirties) - "Gerumo plytos". Plyta yra šalta, kieta, sunki, tačiau plytų apribotoje erdvėje - namuose - žmogus kūrena židinį, skleidžiasi šiluma, jaukumas ir gerumas. Tokia plytos paskirtis! Galbūt tai ir turėjo galvoje tuometinis Kauno meras Erikas Tamašauskas prieš kelerius metus įsteigęs padėkos ženklą, kuriuo metų pabaigoje apdovanojami daugiausiai savo miestui nusipelnę ir labiausiai jį garsinę kauniečiai. Tokiu ženklu tapo "Gerumo plyta".

Praėjusių metų gruodžio 30 d. Kauno Rotušėje "Gerumo plytos" įteiktos 23 labiausiai 2002 m. savo miestui nusipelniusiems kauniečiams. Tai menininkai, mokslininkai, visuomenės ir dvasininkijos atstovai, žmonės, rizikavę savo gyvybėmis gelbėdami kitų žmonių gyvybes. Galime tik džiaugtis, kad tarp apdovanotųjų - Kauno silpnaregių internatinės mokyklos dešimtokė, neregė Rasa Misiukaitė. Tiems, kurie mažiau susipažinę su nūdienos aklųjų švietimo sistema, iškart pasakysime, jog tai ne klaida ir ne apsirikimas: Rasa tikrai visiškai nemato ir tikrai mokosi silpnaregių mokykloje. Šiais metais ji baigia dešimtą šios mokyklos klasę ir turės rinktis: vykti į Vilniuje įsikūrusį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą ar likti Kaune ir mokytis integruotai. Kaip sakė pati Rasa, metų pradžioje ji dar nebuvo apsisprendusi, kokį kelią rinksis, - galutinai apsispręsianti kovo ar balandžio mėnesį.

Daugelis mūsų žurnalo skaitytojų R. Misiukaitę pažįsta kaip gabią ir perspektyvią, labai gražaus balso dainininkę. Ji tris kartus - 1996, 1998 ir 2002 metais - dalyvavo respublikiniame "Dainų dainelės" konkurse ir visus tris kartus pateko į baigiamąjį laureatų koncertą. Šitaip Rasa garsino ir save, ir savo miestą. Tai ir buvo viena iš svariausių priežasčių, lėmusių, kad jaunoji dainininkė būtų apdovanota 2002 metų "Gerumo plyta". Rasa yra vaikų muzikos mokyklos šeštos klasės mokinė. Nors esame įpratę ją matyti ir girdėti dainuojančią, šiuo metu, kaip pati sakėsi, daugiausia jėgų ir laiko skirianti fortepijonui - labai norėtų išmokti ne tik gerai dainuoti, bet ir pati sau akompanuoti. O kol kas Raselę dažnai galima išgirsti savo skaidriu balsu dainuojančią įvairiuose Kaune vykstančiuose renginiuose ar koncertuose.

Tačiau R. Misiukaitė ne tik dainuoja: ji rimtai domisi literatūra, daug skaito, pati rašo nedidelius straipsnelius ir eilėraščius. Atviri šviesūs jos eilėraščiai dvelkte dvelkia gerumu, nuoširdumu, pasitikėjimu (gal net pernelyg dideliu?) žmonėmis ir pasauliu. Ji jaunatviškai entuziastingai domisi viskuo, prie ko tik turi galimybę prisiliesti: menu, literatūra, dalyvauja įvairiose kūrybinėse ir pažintinėse stovyklose, poezijos terapijos seminaruose. Todėl labai norėtųsi, kad R. Misiukaitė pasiektų kuo didesnių profesinių aukštumų, kad negailestinga tikrovė nesunaikintų jos entuziazmo, gerumo ir pasitikėjimo žmonėmis, kurį ši nuostabi mergaitė skleidžia aplinkui.

P.S. Paklausta, kaipgi ta "Gerumo plyta" atrodo, kokio ji dydžio, Rasa atsakė: "Kaip penki ar šeši dideli šokoladai..."

"M.Ž." informacija

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]