NEĮGALIŲJŲ METAI
Audronė JOZĖNAITĖ
EUROPOS ŽMONIŲ SU NEGALIA METŲ PRADŽIA
2003 metų sausio 26 dieną Atėnuose labai iškilmingai įvyko Europos neįgaliųjų metų atidarymo ceremonija, kurioje dalyvavo Europos šalių ministrai, Europos parlamento bei Europos komisijos pareigūnai, kiti aukšto rango svečiai bei įvairių neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovai. Europos žmonių su negalia kvietimu į šį renginį atstovauti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai vyko ir LASS centro tarybos narys, daugelį metų kuruojantis neregių kultūrinę veiklą Juozapas Kairys.
Kaip trumpai galėtume apibūdinti renginį, gal tiksliau akciją, kuriai buvo kruopščiai ruoštasi kelerius metus?
Dvi valandos iškilmingų kalbų ir dar pora valandų kultūrinės programos. Atrodytų, kad per didelė prabanga, bet į tas dvi valandas buvo sudėtas keleto metų triūsas. Renginį filmavo daugelio valstybių televizijos, dirbo daug žurnalistų, todėl atgarsis turėtų būti didelis visoje Europoje. Tiesa, tą pačią dieną vyko atskiras stojančių į Europos Sąjungą šalių neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų posėdis.
Keliais žodžiais reikėtų apibūdinti tai, ko siekia žmonės su negalia visoje Europoje. O jie nori nei daug, nei mažai - "visuomenės visiems", kurioje jie turėtų lygias galimybes mokytis, dirbti, keliauti, vartoti, kurti šeimas, džiaugtis tuo, kas džiugina visus. Atrodytų, kad tai vien tik žodžiai, vizija, kuriai kažin ar kada nors lemta tapti realybe. Kita vertus, paskutiniais dešimtmečiais, o ypač paskutiniaisiais metais, žmonėms su negalia daroma tikrai nemažai. Negalia jau yra žmonių teisių klausimas, daug pasiekta ir toliau dirbama fizinės ir informacinės aplinkos žmonėms su negalia pritaikymo srityje. Daugelyje šalių jau yra priimti palankūs įstatymai, aktyviai dirbama siekiant Jungtinių Tautų lygių galimybių neįgaliems žmonėms taisykles paversti tarptautine konvencija. Ne vienoje šalyje jau nebeliko specialiųjų mokyklų, teikiamos paslaugos, skatinančios žmonių su negalia savarankišką gyvenimą. Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia, kad žmonės su negalia yra patenkinti savo gerove ir Europos Sąjungos šalyse. Įvyko nemalonus incidentas iškilmingame Europos neįgaliųjų metų atidaryme, kai tik pradėjęs savo kalbą Graikijos sveikatos ir socialinės apsaugos ministras buvo nutrauktas triukšmingų protestuotojų, kurie gana smarkiai protestavo prieš prastą neįgaliųjų situaciją. O juk Graikija yra Europos Sąjungos šalis.
Europos neįgaliųjų metų renginiai pirmiausia turi vykti vietose, nes juk tikrasis ir pats konkrečiausias darbas vyksta toje aplinkoje, kur gyvena neįgalieji, kur aktyviai dirba neįgaliųjų organizacijos.
Į šį darbą neįgalių žmonių labui turi įsijungti ministerijos, savivaldybės, profsąjungos, žiniasklaida, darbdaviai ir, suprantama, patys neįgalieji. Na, o vyriausybės, deklaruodamos savo solidarumą su neįgaliaisiais ir skelbdamos Europos metus savo šalyse, turi skirti lėšų konkretiems uždaviniams spręsti.
Ir dar. Vis daugiau reikalavimų, kad patys neįgalieji turi dalyvauti visuose juos liečiančiuose procesuose. Čia ypač svarbų vaidmenį vaidina neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, kurios gali labai efektyviai atstovauti žmonių interesams. Kaip dažnai neįgalieji suplakami į viena, pamirštant, kad jie skirtingi - skirtingų poreikių, galimybių, sugebėjimų - kaip skirtingas ir nepakartojamas yra kiekvienas žmogus.
