NAUJOS KNYGOS
Augustinas ROTUNDAS
MAŽO PASAULIO DIDELI IŠGYVENIMAI
"Tik ėmęs skaityti Liongino Ragėno "Paežerės vaizdelius" trumpam sutrikau: kaži kokie seni laikai, kaži kokie kolūkiai ir brigadininkai!.. Pala, sakiau, skaityk toliau ir nežiūrėk paviršium - bene kolchozų ar kolūkių laikais žmonės (taip pat ir vaikai!) neišgyveno nelaimių ir džiaugsmų, nepatyrė skriaudų, apgavysčių, nesibjaurėjo negražiais darbais, nejautė artimo meilės? Likimo pirštas netikrina, kokioje santvarkoje gyveni (pati santvarka dažnai yra likimo pirštas), jam privalu kiekvieną paliesti. Kita vertus, pasidarė dar įdomiau - prieš akis švystelėjo anas laikas, su kuriuo susijęs ir tavo, ir ne vieno tavo bendraamžio gyvenimas. Ir į jį dabar žiūri kaip į tolimą debesį, apyaušrį ar saulėlydį. O jeigu šiandien esi dar mažas, tai visa tai, kas aprašyta šioje knygoje, pakutens tavo smalsumą, žadins tavo nerimą, o vaizdelių gamta, subtiliai aprašytas ežeras ir jo pakrantės, vaikų tarpusavio, tėvų ir vaikų santykiai, jaukiai perteikti didesni ir mažesni išmėginimai - ar visa tai nėra ir su tavim atsitikę? Ar visa tai nepadės tau pajusti, kaip svarbu gyventi pagal sąžinės balsą, girdint savo ir kitų širdies paliepimą?
Gal klystu, bet man atrodo, kad šioje knygoje spausdinamą vaizdelį "Paskandintas spiningas" ar žurnale, ar kokiame laikraštyje esu skaitęs beveik prieš pusšimtį metų. Tada jis man labai strigo į atmintį. Jei atsimenu ir šiandien, tai gal ir bus geriausias liudijimas, kad yra kam įstrigti."
Šitaip apie Liongino Ragėno knygą, linkėdamas jai gero kelio, o skaitytojams - malonaus skaitymo, rašo prozininkas Juozas Aputis. Taupiai, taikliai ir tiksliai! Ką čia daugiau bepridursi? Nebent tik, kad L. Ragėnas savo vaizdelius jau daug metų pirmiausia patiki "Mūsų žodžiui", kad žurnalo skaitytojai kartu yra ir pirmieji beveik visų tų istorijų, nutikusių ant vandens ir prie vandens, skaitytojai, kad patys vaizdeliai - anaiptol ne vaizdeliai ir jau net ne vaizdai, o dažnai - gero ir įžvalgaus psichologo ("Marcelės Vincokas") papasakoti nutikimai, dramatiškos, tragiškos pokario istorijos ("Saulelė tekėjo"). Vis tas autoriaus kuklumas - atvirai kalbant, jeigu ne Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojų "kietakaktiškas" užsispyrimas, tai ir šios knygos tikriausiai nebūtų buvę. Tačiau knyga yra - šventė visiems, kurie žurnalo puslapiuose nuolat laukdavo ir dabar tebelaukia L. Ragėno "Vaizdelių". Juo maloniau, kad autorius yra 2002 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių literatų konkurso nugalėtojas. Lapkričio 14 d. Lietuvos aklųjų bibliotekoje įvyko "Paežerės vaizdelių" pristatymas. Į jį susirinko L. Ragėno jaunystės draugai, jo plunksnos gerbėjai. Autorius gyvai ir įdomiai pasakojo apie savo vaikystę, gimtąjį Avilio ežerą ir, kaip visada, buvo labai kuklus ir šiek tiek pesimistiškas. Tačiau, svarbiausia, jis prižadėjo rašyti!
