NEREGYS IR VISUOMENĖ
TIKIU, BENDRADARBIAUSIME ILGAI
Malonu, kada neįgalieji politikų yra prisimenami ne tik prieš rinkimus. Su Vilniuje gyvenančiais aklaisiais ir silpnaregiais glaudžiai bendrauja Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. Kviečiamas jis niekada neatsisako atvykti į mūsų renginius. Dažniausiai atvyksta ne tuščiomis. Visada išklauso mus, įsijaučia į slegiančius rūpesčius, kuo įmanydamas padeda. Vilniuje įsikūrusio Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro darbuotojai seniai svajojo apie kompiuterių mokomąją klasę. Betgi reikėjo įrangos. Centro vadovai kreipėsi ne į vieną politiką, verslininką. Deja, pagalbos nebuvo sulaukta. G.Steponavičius pasisiūlė padėti. Jam tarpininkaujant draudimo kompanija "Ergo Lietuva" Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrui padovanojo tris naujutėlaičius kompiuterius. Dabar kompiuterių klasėje pamokas ruošia mokiniai, studentai ateina atsispausdinti konspektų, panaršyti po internetą, naudojasi elektroniniu paštu.
Kompiuterių klasės atidarymo proga "Mūsų žodis" kalbina Seimo narį Gintarą Steponavičių.
Esame ant Europos Sąjungos slenksčio. Kokia ateitis laukia neįgaliųjų, kai įstosime į ES?
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, vienijanti daugelį neregių bei silpnaregių, yra viena stipriausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje. Ji yra ir lygiateisė Europos aklųjų sąjungos narė. Mano supratimu, LASS ne vienerius metus bendradarbiaudama įvairiuose projektuose keliais žingsniais lenkia Lietuvos, kaip valstybės, integracijos tempus. Europos Sąjungoje stengiamasi ir socialinėje, ir ekonominėje plotmėje užtikrinti efektyvius neįgalių žmonių integracinius procesus. ES šalių prioritetas - visų visuomenės narių visose gyvenimo srityse lygios galimybės. Lygių galimybių principas ES šalių veikloje apima ne tik socialinių, medicinos paslaugų teikimą, bet lygių teisių į mokslą ir į darbą sąlygų sukūrimą. Manau, patys neįgalieji turi būti aktyvūs visuomenės nariai. Įstojus Į ES neįgalių žmonių gerovė tik gerės. Lietuva, kaip ES narė, privalės vykdyti visus ES įstatymus siekiant socialinės gerovės.
Ar išliks neįgaliesiems rūpimos lengvatos?
Ekonomikoje išimtys, lengvatos - vis retesnis reiškinys. Kita vertus, socialinė rūpyba yra viena iš valstybės pamatinių funkcijų. Valstybė turi būti įsipareigojusi padėti žmonėms su įvairia negalia, tarp jų - ir neregiams bei silpnaregiams. Tokios politikos įgyvendinimas - socialinės išmokos. Kai nėra lengvatų, būtina didinti socialines išmokas. Aktualus ir kitas dalykas - neįgalaus žmogaus aplinka. Ją svarbu pritaikyti akliesiems ir silpnaregiams. Štai Vilniuje Vilkpėdė - ta vieta, kur geriausia infrastruktūrą pritaikyti neįgaliam. Šią savaitę Seimas priėmė įstatymą dėl apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis. Įstatyme numatyta galimybė žmonėms su įvairia negalia sulaukti paramos įsigyjant bei pagerinant būstą. Tai paskolų dotavimas bei kitokios paramos formos.
Kiti metai paskelbti Neįgaliųjų metais. Gal mums atstovaujančios organizacijos gaus daugiau lėšų?
Malonu, kad aklųjų ir silpnaregių atstovai aktyviai dirba Invalidų taryboje. Invalidų taryba, išsiaiškinusi neįgalių organizacijų poreikius, kreipiasi į Vyriausybę. O ši tikrai įsiklauso į organizacijų, atstovaujančių neįgaliems žmonėms, nuomonę. Iš tikrųjų kiti metai - Invalidų metai. Seimui Vyriausybė yra pateikusi kitų metų biudžetą. Jame skirta lėšų tiems metams. Seimas tikrai daro įtaką biudžetui. Mūsų nuomone, Invalidų metams skiriama nepakankamai lėšų. Seimas rekomenduos iš biudžeto skirti daugiau pinigų. Esu asmeniškai ministro pirmininko Algirdo Brazausko prašęs, kad jis susitiktų su Invalidų tarybos atstovais ir išklausytų neįgaliųjų argumentų. Viliuosi, žmonėms su negalia Invalidų metais lėšų bus skirta daugiau. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė surado lėšų nuo kitų metų padidinti ir invalidumo, ir senatvės pensijas.
Esate labai užsiėmęs. Ar jūsų dienotvarkėj lieka laiko pasirūpinti ir neįgaliųjų organizacijų reikalais?
Ne tik Vyriausybė, bet ir įvairios miestų savivaldybės turi galimybę palengvinti aklųjų ir silpnaregių gana nelengvą dalią. Vienas iš įstatyme numatytų būdų - atleisti nuo žemės ar kitokio turto mokesčio. LASS vadovai glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus miesto vadovybe. Visuose miestuose nepagrįstai dideli žemės nuomos mokesčiai. Reikėtų juos sumažinti. Vilnius vienas pirmųjų ėmėsi šios iniciatyvos. Kreipiausi į Vilniaus merą prašydamas sumažinti ar iš viso atleisti LASS nuo žemės nuomos mokesčio. Tikiuosi, mano prašymas bus patenkintas. Tada LASS įstaigos, turinčios savų pastatų, sutaupys ne vieną dešimtį tūkstančių litų.
Žinome, kad esate padėjęs ne vienam neregiui.
Politika nėra dėkingas amatas. Kartais tavo žodis tampa viltimi ar lūkesčiu, o to žodžio kartais negali ištesėti. Prieš kelerius metus dar kandidatuodamas į Seimą lankiausi pas neregius. Mano tikslas buvo geriau susipažinti su šalia gyvenančių neregių bei silpnaregių poreikiais. Buvo svarbu padėti ne tik LASS, bet ir konkretiems žmonėms. Buvo aktualu paskatinti neregius veikti. O man padėti jiems geriausiai sekasi prieš šventes, kai vadovų širdys suminkštėja. Paremia, kas kuo gali: vieni duoda pinigų, kiti - produkcijos. Prieš šventes ypač svarbu maisto produktai. Prekybininkai dovanoja jų nešykštėdami. Pagaliau ir dėmesys žmogui labai svarbu. Stengiuosi išklausyti kiekvieną, bet ne visada turiu laiko.
Kada pirmą kartą susidūrėte su neregiais?
Artimiau su neregiais susipažinau studijuodamas. Vilniaus universitete, kai studijavau teisę. Su manimi tame pačiame kurse mokėsi nematantis studentas. Mokslus baigėme kartu. Šiuo metu sutinku kolegą įvairiuose aklųjų ir silpnaregių renginiuose. Tai geros kvalifikacijos teisininkas. Žaviuosi, kada kamuojamas negalios žmogus atkakliai dirbdamas tampa savo srities vienu iš lyderių. Žinau, tarp neregių tokių ne vienas.
Gal neregiai turi savitų bruožų?
Pasakysiu banalų dalyką - neregių sunki dalia. Tuo įsitikinau pats. Apie aklumą susimąsčiau prieš kelerius metus. Ne dėl to, kad kandidatuoju gausiai neregių gyvenamame rajone, o dėl kitų priežasčių - visai neseniai pradėjo silpti ir mano paties regėjimas. Dabar be akinių negaliu žengti nė žingsnio. Bendraudamas su jūsų sąjungos nariais pastebėjau kelis neregių išskirtinius bruožus. Neregiams ir silpnaregiams būdingi du dalykai: atkaklumas bei viltis ir optimizmas. Negaliu nepastebėti ir jų darbštumo bei aktyvumo.
Ne vieną neregį pasveikinate atvirlaiškiu. Kodėl?
Kasdieninėje veikloje vadovaujuosi principu, kad daugiausia sėkmė priklauso nuo žmogui parodyto dėmesio. Retai eilinis pilietis kasdienybėje sulaukia dėmesio. Jo taip trūksta. Manau, kiekvienam malonu gauti pasveikinimą jubiliejaus, gimtadienio ar kitokių švenčių proga. Stengiuosi sveikinti kuo nuoširdžiau. Žmogus, perskaitęs sveikinimą, iš karto pastebės, ar jam skirtos eilutės nuoširdžios, ar tik formaliai parašytos.
Kaip pavyko suorganizuoti kompiuterių labdarą?
Kiekvieno visuomenės nario pareiga - nebūti abejingam šalia esantiems žmonėms, stokojantiems maisto, lėšų, būtiniausių darbo priemonių ar kompensacinės technikos. Džiaugiuosi turėdamas progą susitikti su neregiais ir silpnaregiais. Žinodamas jų problemas, kuo galiu, tuo ir padedu. Stengiuosi visada dalyvauti jų renginiuose. Smagu atvykti į susitikimą su savo rinkėjais ne tuščiomis rankomis. Kalbėdamas apie kompiuterių klasę nenorėčiau prisiimti visų laurų. Aš buvau tik jūsų ir verslininkų tarpininkas. Smagu, kad atsiliepė draudimo kompanijos "Ergo Lietuva" direktorius. Jo dėka neregiai, silpnaregiai galės džiaugtis naujais moderniais kompiuteriais. Tikiuosi, ši dovana leis į bendruomenės centrą dažniau užsukti neįgaliesiems. Manau, kompiuteriai nestovės be darbo. Jei bus poreikis, tai kompiuterių bus galima įsigyti ir daugiau.
Juk neregiams šiandien striuka. Valstybė jų tinkamai remti nesugeba. O neregiai - žmonės su savo specifiniais poreikiais, kuriuos būtina tenkinti. Lietuvoje nemažai sėkmingai dirbančių verslininkų, kurie visada pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Tikiu, ši dovana tikrai ne paskutinė.
Ačiū už pokalbį.
Henrikas STUKAS
