IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Arvydas MARKEVIČIUS

PANEVĖŽIEČIAI - Į SUOMIJĄ


Rugpjūčio 9-17 dienomis penkiasdešimt Panevėžio aklųjų kultūros klubo "Pavėsis", UAB "Regovitas" darbuotojų, LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos narių dalyvavo pažintinėje koncertinėje išvykoje.

Neįtikėtina, bet trečią vasarą "Pavėsis" pakviečia vykti klubo saviveiklininkus į tolimą kelionę. Aplankius Romą ir Paryžių klubo vadovams kilo noras aplankyti vieną šiaurės Europos sostinę. Suomija ir Helsinkis viliojo jau vien todėl, kad į ten šiek tiek neįprastas, t.y. jūros, kelias. Kelionės organizatorė - klubo direktorė Janina Sinickienė - pasistengė, kad kelionė būtų ne tik koncertinė, bet ir pažintinė - leidžianti susipažinti su tenykščiu aklųjų bendruomenės gyvenimu.

Pabaltijys ne toks ir didelis. Per naktį pasiekėme Taliną. Čia mūsų jau laukė gidė ir Estijos aklųjų sąjungos atstovai. Po ekskursijos apsistojome sanatorijoje. Bet apie poilsį negalvojome, nes iš anksto, dar prieš kelionę, buvo sutarta dėl panevėžiečių koncerto. Klubo kapelos "Iškepuris" (vad. Rimas Medišauskas) muzika ir temperamentas, etnografinio ansamblio "Pajauta" (vad. Rima Žostautienė) šokiai ir tautiniai drabužiai pradžiugino žiūrovus, nes aplodismentų tikrai netrūko. Koncerto pabaigoje padovanojome geriausių LASS muzikų kompaktinę plokštelę, o estai mums - savo aklųjų ir silpnaregių muzikantų bei dainininkų audiokasetę. Jei kelionės pradžia daugeliui buvo varginanti, tai Baltijos jūra, miegas, maudynės rytą atgaivino ir dvasią, ir kūną.

Nuo galvos plėšiantis kepuraites vėjas, besidraikantys plaukai, sūraus jūros vandens lašai ant veidų, tvirtas galingo jūrų kelto denis po kojomis - tai kelionės jūra įspūdžiai. Po pusantros valandos - jau Helsinkis. 80 km prabėgo nejuntamai. Sostinėje mus pasitiko Petris - suomis, kurį laiką dirbęs Lietuvoje, pramokęs lietuviškai, bet spėjęs užmegzti kelias pažintis su panevėžiečiais. Nežinau, ar visi suomiai gabūs kalboms, bet netrukus dar kartą buvome priversti nustebti išgirdę Tujos, K. Donelaičio draugijos pirmininkės, lietuvišką kalbą. Pirmininkės pagalba labai pravertė bendraujant su Suomijos silpnaregių asociacijos nariais. O susitikimų buvo net du. Tiesa, pirmajame vakare nereikėjo daug kalbėti. Po aklųjų kultūrinės veiklos pristatymų ir trumpų šokių skambėjo suomiškos ir lietuviškos dainos. Chorai ir teatrai - dvi pagrindinės Suomijos aklųjų veiklos sritys, kuriose saviveiklininkai pasiekę nemažą meninį lygį. Antrajame susitikime buvome supažindinti su naujausia kompiuterine ir kompensacine technika. Pastaroji sritis sudomino savo praktiškumu. Kiekvieną priemonę galima įsigyti čia pat: nuo kojinių segtuko iki kompiuterinės įrangos. Pačioje asociacijoje dirba 400 specialistų (10 proc. - aklieji ir silpnaregiai). Jų pagalba prasideda nuo pirminės reabilitacijos iki darbo vietos. Pastarajai sričiai skiriamas ypač didelis dėmesys naudojantis naujausiomis technikos priemonėmis. Savaime suprantama, kad ekonomiškai stipri valstybė skiria didelį dėmesį žmonėms su negalia. Teko pasidžiaugti saulėtais, be lietaus orais, nors rugpjūtį Suomijai tai nebūdinga. Taigi kai kas iš mūsų pirmą kartą gyvenime miegojo kempingo palapinėse. Miegas, poilsis gryname ore priversdavo pamiršti praėjusios dienos nuovargį.

Suomijoje

Agnė - lietuvaitė, aštuonerius metus gyvenanti Helsinkyje, puikiai susipažinusi su Suomijos istorija, buvo dar viena mūsų pagalbininkė, padėjusi pažinti atšiaurią šalį, kraštą, įsikūrusį ant uolų. Darbštūs žmonės kūrė gyvenimą su Dievo pagalba. Liuteroniškos bažnyčios sužavėjo savo architektūra. Galėjome tik žado netekę gėrėtis uoloje iškalta erdvia šventove. Nėra žmogui neįmanomų dalykų! Žinoma, tik su Visagalio pagalba. Laivų statyklos, uostas, žiemos ir zoologijos sodai, rotušė ir dar daugelis dalykų atminties lentynose primins įspūdingą išvyką. Na, o tiems, kurie lankysis Helsinkyje, siūlau neaplenkti "Serenos" vandens atrakcionų parko. Skirkite tam mažiausiai pusę dienos. Mūsų praleistos valandos pakako tik pažinčiai. Bet įspūdžių...

Grįždami du vakarus praleidome Latvijos pajūryje. Palapinės, laužas, dainos, jūra... Tai buvo kelionė, kurioje suspėjome ir nemažai pamatyti, ir pailsėti. Pamatyti ir tai, kad mes, lietuviai, irgi esame turtingi. Jeigu ne tas pusšimtis metų, kai negalėjome patys kurti, tvarkyti valstybės, šiandien nereikėtų stebėtis išsivysčiusiomis valstybėmis - pavyzdžiui, tokiomis kaip Suomija, kur žmonėms reikėjo įveikti net akmenį.
 

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]