SUKAKTYS
Vida MIKNIENĖ
MAŽOJO PASTATO ŠVIESA
Atidarant naujajį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos kombinatą, tuometinio sumanaus direktoriaus Juozo Marcinkaus slaptasis sumanymas buvo "kaip nors pergudrauti Klaipėdos miesto vadovus ir gauti žemės sklypą, kuriame statyti akliesiems bei silpnaregiams reikalingą statinį." J. Marcinkus manė, kad tarp gyvenamojo kvartalo ir kombinato reikėtų pastatyti dviaukštį namą, kurio pirmajame aukšte būtų parduotuvė, o antrajame - biblioteka.
Lėšų nestigo, tik dėl žemės sklypo reikėjo pakovoti. Pagaliau Marcinkui pavyko gauti sklypą. Deja, tebuvo pastatytas tik vieno aukšto pastatas.
Šiemet sukanka 30 metų, kai Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialo teikiamomis paslaugomis naudojasi gana didelis skaitytojų būrys: uostamiesčio aklieji, silpnaregiai bei regintieji knygos mylėtojai. Žingeidusis šios bibliotekos lankytojas tikrai randa įvairaus žanro literatūrinių kūrinių, pavyzdžiui, detektyvų, lyrikos ir pan.
Šioje akliesiems bei silpnaregiams pritaikytoje švietimo įstaigėlėje galima skaityti ir reginčiųjų raštu, ir įgarsintas kasetėse bei brailio raštu išpausdintas, gal tik mažumos reginčiųjų matytas ir čiupinėtas knygas bei žurnalus.
Sparčiai tobulėjant kompiuterinei technikai, skaitytojus greit pasieks ir pirmosios skaitmeninės knygos, įrašytos į kompaktinį diską.
Nuo pat įsikūrimo bibliotekai vadovavo nenuilstanti, visas negandas įveikusi, visada linksma ir energinga Monika Biriukova. Ne sykį ši paprasta, kukli moteris "palepindavo", užtardavo bei paguosdavo skaitytojus.
O prieš daugelį metų Monikai Gečiauskaitei, jaunutei kaimo merginai, buvo nelengva pritapti prie Vilniaus kasdienio gyvenimo. Nuo vaikystės Monika gyveno knygų pasaulyje, svajojo apie bibliotekininkės profesiją. Baigusi mokslus buvo paskirta į Švėkšnos miestelį, kur ir prasidėjo jos darbo kelio pradžia. Čia jaunoji specialistė sukūrė šeimą. Darbo kelio tąsa - jau Klaipėdoje, kur buvo pastatyta nauja biblioteka, kuriai ir pradėjo vadovauti M. Biriukova. Vadovavo iki šių metų gegužės 15 dienos.
- Be jūsų, skaitytojų, mes, šios bibliotekos darbuotojos, būtume niekam nereikalingos, - visiems, susirinkusiems į kasmetinį brailio rašto skaitovų konkursą, kalbėjo jau bepaliekanti šią darbovietę M. Biriukova. Savo pareigas ji užleido jaunesniajai šios bibliotekos kolegei Daivai Žemelienei.
Na, o buvusios bibliotekos vedėjos dukrai Jolantai Biriukovai, kiek nedrąsiai, bet su ryžtinga tam darbui ugnele atsisėdusiai į bibliotekininkės kėdę, norisi ne tik palinkėti sėkmingai perimti mamos ilgametę patirtį, bet ir ištvermės bei geros sveikatos.
O mes, knygos mylėtojai, ir brailio rašto propaguotojai, kiekvieną pavasarį susieisime į jau tradicija tapusį šio neregiams žinomo rašto konkursą, nepamiršdami pasikviesti ir ilgametės šios knygų ramovės puoselėtojos bei buvusiųjų konkursų entuziastės Monikos Biriukovos.
