MEDICINA
Emilija DAKTARAVIČIENĖ
AR AKYSE GALIMA PAMATYTI TIK AŠARAS
Sakoma, kad akys - žmogaus sielos veidrodis. Visi žinome: kai žmogui liūdna, jis verkia, kai žmogui linksma - pažvelgus į akis, galima tai pajusti. Todėl neatsitiktinai rašytojai, dailininkai savo kūriniuose akims yra skyrę didelį dėmesį.
Norėtųsi pasvarstyti, kodėl akys vaidina tokį svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime? Trumpai susipažinus su akių anatominiais, fiziologiniais ypatumais, paaiškėja, kad yra labai glaudus akių ryšys su visu žmogaus organizmu, su smegenimis. Akyse yra nervinių ląstelių, kurios sugeba reaguoti į šviesos spindulius, patekusius nuo mus supančių daiktų į akį. Akies dirgikliai specialiais nervais perduodami į požievinius centrus, o iš ten - į smegenų žievę, kur padirginami smegenyse esantys centrai. Jie, įvertinę gautą pranešimą, atitinkamai reaguoja. Be abejonės, akių tinklainėje yra sudėtingos anatominės struktūros ląstelių, kuriose vyksta biocheminiai, motoriniai, fotocheminiai procesai. Per akis žmogus gauna apie 95 proc. informacijos apie jį supantį pasaulį, per minutę - apie tūkstantį regėjimo pojūčių. O liaudies patarlė sako: "Geriau gerai matyti, nei ilgai gyventi".
Deja, yra labai daug priežasčių, kurios sutrikdo normalų regėjimą ir normalų pasaulio pažinimą.
Norime paaiškinti, kodėl viską galima pasakyti iš akių. Jau gilioje senovėje buvo žinoma: sergant kai kuriomis ligomis, žmogus blogiau mato, o kartais ir visai apanka. Buvo pastebėta kai kurių pakitimų akyse sergant įvairiomis ligomis. Pirmiausia buvo atkreiptas dėmesys į akies apvalkalą - rainelę. Ji yra gerai matoma, jos spalva nulemia akių spalvą, turi ryšį su visais kitais žmogaus organais: plaučiais, širdimi, skrandžiu, žarnynu, kepenimis ir kt. Jei kuris iš šių organų sunegaluoja, atsiranda pakitimų ir rainelėje, tam tikrame jos segmente. Žinant tuos ryšius ir pakitimus galima pasinaudoti diagnozuojant ar ieškant organizmo susirgimo. Apie pakitimus rainelėje esant bendrinėms ligoms jau žinojo senovės egiptiečiai, babiloniečiai, tibetiečiai, kinai. Vėliau buvo sukurta speciali mokslo šaka - iris diagnostika (diagnostika pagal rainelės pakitimus). Naujas jos šuolis įvyko po 1911 m., kai švedų fizikas Gulštrandas pasiūlė naują aparatą - plyšinę lempą, t. y. biomikroskopo prototipą. Biomikroskopai buvo nuolat tobulinami. Todėl dabar rainelėje galima matyti daugiau ir įvairesnių pakitimų. Dabar įvairių specialybių gydytojai įsisavina rainelės pakitimų diagnostiką ir tokie specialistai vadinami iridologais. Pvz., sergant skrandžio ligomis, atitinkamame rainelės segmente matysime pakitimų, esant pakitimams plaučiuose - rainelė bus pakitusi kitame segmente. Žinant atskirų rainelės segmentų ryšį su atitinkamais žmogaus organais ir išmokus surasti pakitimus rainelės atitinkamose zonose, galima tai panaudoti diagnostikai.
Tiriant akis mikroskopu, labai gerai galima pamatyti ne tik rainelę, bet ir kitus akies audinius. Biomikroskopija daug naudojama akies obuolio kraujagyslėms tirti. Akies obuolys padengtas baltos spalvos dangalu - odena, kurios paviršiuje yra keli sluoksniai įvairaus platumo kraujagyslių, užpildytų krauju. Baltame odenos fone labai gerai matomos kraujagyslės, galima įžiūrėti ir kraujo tekėjimą. Žmogui susirgus, pakinta ir minėtos kraujagyslės. Išmokus esamus pakitimus pamatyti ir įvertinti, galima daug sužinoti apie žmogaus organizme vykstančius procesus. Sutrikus kraujo krešėjimui, matome pakitusią kraujo tėkmę. Akies kraujagyslių tyrimo diagnostinė vertė dar daugiau padidėjo, kai buvo išmokta fotografuoti kraujagysles bei dokumentuoti esamus pakitimus, pakartotinai tiriant stebėti jų dinamiką, įvertinti tinkamo gydymo poveikį.
Autorė ir kiti bendradarbiai daug laiko paskyrė tokios rūšies tyrimams (jie paskelbti daugelyje straipsnių, monografijų). Labai įdomu stebėti, kaip išgėrus kraujagysles plečiančių vaistų (pvz., dažnai naudojamo nitroglicerino) kinta ir akies kraujagyslės. Galima nustatyti, po kiek laiko prasideda pokyčiai, kiek laiko jie tęsiasi ir kada kraujagyslių būklė vėl grįžta į pirminę padėtį. Mes lyginome matomus pakitimus akies kraujagyslėse su širdies kraujagyslių pakitimais - įvertindami elektrokardiografinius pakitimus. Daugumoje kraujagyslių reakcija būna analogiška, tačiau yra tam tikras procentas asmenų, kur akių ir širdies kraujagyslės reaguoja į tuos pačius vaistus skirtingai. Tuo ir galima paaiškinti, kad esant tam pačiam susirgimui, ir tie patys vaistai kiekvienam ligoniui gali veikti skirtingai.
Labai ryškių kraujagyslių pakitimų matoma sergant miokardo infarktu. Ypač anksti reaguoja kapiliarai, arteriolės.
Gerėjant širdies veiklai ir akių kraujagyslėse matoma teigiama dinamika. Sergantiems išemine širdies liga, matysime pakitusias, susiaurėjusias ir akių kraujagysles.
Padidėjus kraujospūdžiui, jau pradinėse ligos stadijose, biomikroskopuojant akies obuolio junginės kraujagysles, matome padidėjusį arteriolių vingiuotumą.
Susirgus cukralige rasime šių kraujagyslių išsiplėtimus - aneurizmas.
Ypač daug sužinota apie akių ryšį su visu organizmu nuo 1851 m., kai Helmholtzas išrado prietaisą oftalmoskopą - veidrodėlį, su kuriuo galima nukreipti šviesos spindulius į tiriamojo akį ir iš akies dugno atsispindėjusius spindulius sugauti lęšiais ir matyti akies dugną, kuriame matomas regos nervas (tai yra smegenų dalis), kraujagyslės, tinklainė. Vėliau buvo tobulinama tyrimo metodika, tobulinami oftalmoskopai, su kuriais galima matyti padidintą vaizdą, tobulinamas apšvietimas, kuris leidžia įžiūrėti mažiausius pokyčius. Paskutiniu metu akies dugnui tirti naudojami net lazerio spinduliai. Visa tai padeda rasti daugiau akių pakitimų esant bendrinėms ligoms. Išmokus akies dugną fotografuoti, atsirado galimybė esamus pakitimus ne tik aprašyti, bet ir dokumentuoti. Daugiau informacijos teikia spalvotos nuotraukos. Ryškūs pakitimai akies dugne matomi sergant hipertonine liga. Jau pradinėse ligos stadijose matomos susiaurėjusios mažiausios kraujagyslės - arteriolės ir dėl ko padidėja kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kai kraujospūdis nuolat padidėjęs, pakinta kraujagyslės, sienelės tampa nelygios, jose pakinta kraujo tėkmė. Kraujagyslių sienelės tampa nepatvarios, įtrūksta, išsilieja kraujas, blogėja regėjimas.
Jei yra pakitimų inkstuose, esti būdingų pokyčių ir akių dugne. Matysime akių dugne susiaurėjusias arterioles, arterijas. Ligai progresuojant, kai inkstuose būna daug pakitimų, daugėja pakitimų ir akių dugne - matysime pakitusias ne tik kraujagysles, bet bus pakitimų ir tinklainėje - tai patyręs oftalmologas greitai pažins.
Labai daug pakitimų esti akyse sergant cukralige. Matysime pakitusias akies obuolio kraujagysles ir akies dugno kapiliarus bei kraujagysles. Labai anksti pakinta akies kapiliarai, jie išsiplečia, atsiranda vadinamų aneurizmų, kurios gerai matomos, jei įšvirkščiama į veną dažančios medžiagos fluoresceino - po kelių sekundžių dažas pasieks akies kraujagysles ir jose bus ryškiai matomų pakitimų. Tokius pakitimus galima labai gerai nufotografuoti. Toks tyrimas svarbus, nes nurodo, kurias akių kraujagysles reikia gydyti, apsaugoti nuo tolesnių komplikacijų. Jei pakitimų akyse gausėja, galima teigti, kad cukraligės gydymas nepakankamas, - tą dažnai patvirtina ir kiti tyrimai, nusakantys medžiagų apykaitos sutrikimus. Jei nekompensuosime diabeto, akyse pakitimų daugės, atsiras kraujosruvų, tinklainės pakitimų, trikdančių regėjimą. Dabartiniu metu, jei ligos pradžioje pamatysime pakitusius akies kapiliarus, jiems gydyti galima panaudoti lazerio spindulius. Pakenktos vietos atribojamos lazerio spinduliais ir sutrukdoma ligai toliau plisti. Vėlyvose ligos stadijose ir lazerio spinduliai mažai veiksmingi.
Labai svarbu diagnozavus cukraligę ištirti ir akis. Pradžioje esti mikroskopinių pakitimų ir juos pastebėti galima tik labai atidžiai tiriant. Ligonio regėjimas dar būna normalus, nusiskundimų nebūna, o gydytojas, radęs normalų regėjimą, irgi ne visada stengiasi labai atidžiai ieškoti pakitimų, taigi praleidžiama geriausia proga, kai galima išvengti gresiančių komplikacijų.
Iš akies dugno galima nustatyti ir hemoglobiną: jei žmogus serga mažakraujyste, akies dugnas blyškus, o jei hemoglobino per daug - akies dugno kraujagyslės bus ryškiai raudonos.
Akių dugne matomas regėjimo nervas greitai pakinta, jei yra susirgimų smegenyse. Dažnai susirgimo pradžioje pirmi simptomai pastebimi akyse. Tai gali būti užeinantis mirgėjimas, trumpalaikis regėjimo pablogėjimas. Jei smegenyse auglys - regos nervas dažnai paburksta, prasiplečia kraujagyslės, galima matyti ir kraujosruvas. Nuolat stebėdami akis matysime, kaip liga progresuoja, nes daugės pakitimų akių dugne. Jei gydymas bus sėkmingas - akių pakitimų mažės arba jie ir visai išnyks. Jei smegenų auglį išoperuosime per vėlai, kai jau pakenktas regėjimo nervas, regėjimas liks blogas ar net žmogus gali visai apakti. Esant smegenų apvalkalų uždegimui matysime prasiplėtusias akies dugno kraujagysles, paburkusią tinklainę.
Labai įvairūs akių dugno pakitimai, kai sergama infekcinėmis ligomis. Rasime pakitimų sergant tuberkulioze, sifiliu, toksoplazmoze, įvairių virusų sukeltais susirgimais. Net organizme esantys mikrobai - stafilokokai bei streptokokai - dažnai gali sukelti akių dugno uždegimą.
Akių dugno pakitimų esti labai įvairių: tai priklauso nuo infekcijos, sukėlusios uždegimą, nes kiekvienas mikrobas ar virusas turi tik jam būdingų požymių. Visais atvejais, apžiūrėję akių dugną, galime pasakyti, kada uždegimo židinys aktyvus, kada progresuoja, kada uždegimas jau praeina, kada vyksta randėjimas. Akių dugne matomos ir uždegimo sukeltos komplikacijos. Akių dugne uždegimų atsiranda tada, kai organizme kur nors yra infekcijos židinys (plaučiuose, kepenyse, tonzilose, sinusuose, odoje) ir iš ten su krauju patenka į akis, sukelia uždegimą. Todėl tenka atidžiau tirti tokį ligonį, kad būtų išaiškintas pirminis židinys, priežastis, iš kur atkeliavo užkratas. Kartais tai būna sunku ir sudėtinga, nes pirminis židinys gali būti sunkiai nustatomas.
Jei motina serga sifiliu, tai tik gimusio naujagimio tinklainėje matoma gana specifinių pakitimų - židinių.
Vis dažniau literatūroje rašoma apie akių dugno pakitimus, kai sergama AIDS.
Jei stebėsime genetiškai paveldimus pakitimus, tai, palyginti su tėvais, vaikams augant tie pakitimai gali progresuoti. Paveldimi akių susirgimai gali būti silpnaregystės ar net aklumo priežastis vaikystėje, jie pradžioje gali būti vos pastebimi, vėliau progresuoja, ir dėl to gali pablogėti regėjimas. Šios rūšies silpnaregystės galima išvengti, jei žinosime apie paveldimas ligas ir jų pasekmes. Kuriant šeimą ir planuojant ją, turėtume ir apie tai gerai pasvarstyti. Juk kiekviena nauja gyvybė norėtų turėti sveikus gimdytojus, kurie jai neperduotų savų nelaimių.
Dar norėčiau priminti apie pakitimus akyse sergant endokrininėmis ligomis. Visų nesuminėsi, bet paskutiniu metu padažnėjusi skydliaukės patologija ir su ja susiję akių pakitimai. Pradžioje sergantysis jaučia akių graužimą, spaudimą, paburksta vokai, akies obuolys išstumiamas į priekį, atsiranda vadinama išverstakumo liga, dėl kurios toks ligonis pirmiausia ir kreipiasi į oftalmologą. Patyręs gydytojas tuoj pat diagnozuos ligą, nusakys jo priežastį ir nukreips tokį ligonį endokrinologo konsultacijai. Pastarasis dažniausiai išaiškina skydliaukės, o kartais ir kitų endokrininių liaukų pakitimus. Akių pakitimai ryškiai matomi, bet juos gydyti sudėtinga, nes reikia pašalinti priežastį, kuri sukėlė ligą.
Labai glaudus ryšys tarp centrinės nervų sistemos ir akių. Žinoma, kad po nemalonių išgyvenimų, susinervinus gali pradėti skaudėti akis, pablogėja regėjimas, padidėja akių spaudimas. Tokia būsena vadinama glaukomos priepuoliu (reikalinga skubi medikų pagalba).
Teko matyti ir tokių žmonių, kurių akyse sumažėja ašarų, ir akys džiūsta. Tada reikėtų įtarti sąnarių uždegimą. Pakenkiama ašarų liauka, nes ji nepagamina ašarų. Ligonis pradžioje jaučia akių graužimą, atrodo - lyg įkritęs krislas, vėliau akys parausta. Ištyrus paaiškėja, kad ligos priežastis yra ašarų sumažėjimas, o kartais - visiškas išnykimas. Dabartiniu metu įvairios firmos yra pagaminusios dirbtinių ašarų, kurių įlašinus akis suvilgoma ir taip ją galima apsaugoti nuo nemalonių pojūčių.
Taigi ištyrus akis galima sužinoti labai daug, tik reikia mokėti pakitimus rasti ir juos įvertinti.
