NEREGYS IR VISUOMENĖ
Henrikas STUKAS
NAUJA MUGĖ TAPS TRADICIJA
Vykstant integracijai į Europos Sąjungą vis aktyviau ir aktyviau į visuomeninį gyvenimą įsijungia žmonės su negalia. Neįgaliais rūpinasi ne tik valstybinės įstaigos, bet ir privatūs fondai. Štai Vilniuje birželio 15-16 d. šalia Katedros aikštės įvyko neįgaliesiems skirta mugė skambiu pavadinimu "Grožis visiems". Šią mugę Sereikiškių parko prieigose surengė Socialinės plėtros ir inovacijų labdaros ir paramos fondas bei Lietuvos globos įstaigų vadovų asociacija, globojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Surengtoji mugė nėra vienpusiškai vertinama. Sveikieji ją vertina kritiškai. Neįgaliųjų nuomonės taip pat išsiskyrė. Vieni ją vertina teigiamai, kiti - neigiamai. Daugelį neįgaliųjų amatininkų įžeidė mugėje dalyvavę kaliniai. Kilo klausimas, ar kaliniai yra prilyginti neįgaliesiems, ar neįgalieji kaliniams?
Dalyvių sulaukta ne tiek, kiek tikėtasi
Vienas iš naujosios mugės organizatorių sutiko, kad pirmas blynas šiek tiek prisvilęs. Mugėje tikėtasi sulaukti daug daugiau dalyvių bei lankytojų. Deja, prekiauti susirinko ne tiek daug norinčiųjų. Mugė truko dvi dienas. Čia atėjęs galėjai ne tik nusipirkti įvairiausių meno - keramikos, medžio, austinių, nertinių - dirbinių, bet ir paklausyti muzikos bei dainos. Norintys galėjo net pašokti. Tam tikslui buvo sukalta speciali scena. Vienas iš mugės organizatorių Socialinės plėtros ir inovacijų labdaros ir paramos fondo generalinis direktorius Juozas Kirdeikis pasakoja: "Šioje srityje nesu naujokas. Kultūros srityje dirbu jau 25 metus. Esu apvažiavęs nemažai pasaulio šalių. Užsienyje man patiko sveikųjų požiūris į neįgaliuosius. Per įvairiausius koncertus neįgalieji sėdi vos ne geriausiose vietose. Žmonės, negalintys judėti, yra aplankomi žinomų menininkų. Žmonėms su negalia yra organizuojami didžiuliai renginiai. O Lietuvoje tokių renginių stinga. Todėl mūsų fondas ir nusprendė užpildyti šią spragą. Mugės idėja paprasta - sukviesti neįgaliuosius ir parodyti jų galimybes. Mugėje neįgalieji galėjo ne tik prekiauti, bet ir koncertuoti. Mūsų tikslas - šią mugę padaryti tradicinę - kaip Kaziuko. Tradicija tapsiančioje mugėje neįgalieji galės prie pensijos prisidurti litą kitą."
Naujoje mugėje "Grožis visiems" dalyvauti buvo kviečiamos visos neįgaliųjų globos įstaigos, mokymo, veiklos, reabilitacijos centrai, nevyriausybinės organizacijos. Jų Lietuvoje apie 200. Daugelis įstaigų, globojančių neįgaliuosius, dalyvauti mugėje dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakė. Mugėje sutiko dalyvauti vos 40 - vis dėlto vasara. Kai kurie neįgalieji neatvyko, nes neturėjo transporto. Daugelį neįgaliųjų papiktino organizatorių sumanymas prekiauti kartu su kaliniais. Teko ne iš vieno mugės dalyvio girdėti nuomonę, jog kalinys - sveikas žmogus. Jo padarytas darbas niekada nebus toks vertingas kaip neįgaliojo. Neįgalusis į savo darbą įdeda ne tik širdį, bet ir visą save bei jį lydintį skausmą. Kaliniams derėtų rengti atskiras muges. "Idėja į mugę pasikviesti kalinių atstovų kilo spontaniškai - po nelaimių Alytaus griežtojo režimo kalėjime. Mes norėjome padaryti du prekybinius blokus, kad viename prekiautų neįgalieji, kitame - kaliniai. Deja, ši idėja nebuvo įgyvendinta. Kita vertus, ir neįgalusis, ir kalinys yra vienoje plotmėje. Nuteistieji, kaip ir neįgalieji, neturi galimybės parodyti savo sugebėjimų. Ir vieni, ir kiti patenka tarp visuomenės atstumtųjų. Manau, integruojantis į visuomenę visų atstumtųjų galimybės turėtų būti lygios", - teigė Juozas Kirdeikis.
Mugė šokiravo sveikuosius
Atidarant mugę dalyvavo nemažai žinomų žmonių. Tarp jų - socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, kuri džiaugėsi nauju sumanymu. Ministrė nebuvo nusiteikusi klausytis kasdieninių neįgaliųjų rūpesčių. Ji susirinkusius pakvietė pramogauti, linksmintis, bendrauti bei šokti. Tarp kitų mugės svečių buvo ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos pirmininkas Osvaldas Petrauskas. Atidarant mugę dainavo aklųjų choras "Vilnius".
Nuo Mindaugo paminklo iki pat Sereikiškių parko nusidriekė prekybos stalai. Neįgalieji pirkėjams siūlė savo dirbinių. Ant prekystalių puikavosi keramikinės puodynės, puodai, puodukai, įvairiausios lėkštės, varpeliai, medaliai bei kiti dirbiniai iš molio. Nemažai buvo pintų daiktų: saldaininių, duoninių, įvairiausio dydžio pintinių pintinėlių. Mėgstantys dailę galėjo įsigyti nebrangių paveikslų: portretų, peizažų, natiurmortų. Visų prekių neišvardinsi.
Tarp kitų neįgaliųjų savo dirbiniais prekiavo Vilniaus aklųjų laisvalaikio ir užimtumo centro tautodailininkė Lina Norkienė, verslininkas Gintaras Knieža. Iš Ukmergės rajono atvyko mezgėja Emilija Urbanavičienė.
Silpnaregius verslininkus papiktino mugės organizatoriai. Atvykusiems vėliau į mugę neliko prekystalių bei kėdžių. Prekystaliais teko dalintis su kitais neįgaliais verslininkais.
Keli neregiai bei silpnaregiai literatai taip pat prekiavo mugėje. Pirkėjams savo knygų jie siūlė už simbolinę kainą.
Deja, panorusių įsigyti neįgaliųjų dirbinių bei knygų nebuvo daug. Dažniausiai tarp prekystalių sukinėjosi patys neįgalieji. Pakalbinau praeivius. Štai vieno jauno vyro nuomonė: "Neįgaliujų ir kalinių mugė - sveikintinas dalykas. Mums, sveikiems, - tai savotiškas šokas: šie žmonės turi rankas. Bet nieko nenupirkęs jautiesi nekaip. Pardavėjų negalia skatina pirkti nors kokį mažmožį. Reziumuodamas, bet nenorėdamas įžeisti neįgalių žmonių, pasakysiu - būtent dėl to šiek tiek jautiesi suvaržytas."
Vilniaus aklųjų laisvalaikio ir užimtumo centro meno vadovės Ildos Peslekienės nuomonė: "Mugėje pasigedau vilniečių. Žmonės nepanoro aplankyti šio renginio. Manau, organizatoriai pasirinko netinkamą metų laiką. Pagaliau pasigedau elementariausios reklamos. Gal daug kas ir nežinojo apie šią mugę "Grožis visiems."
O patiems neįgaliesiems surengta mugė labai patiko: "Šią pagalvėlę pasiuvau, kai sunkiai sirgau, galėjau pajudinti tik rankas. O dabar štai vėl esu sveika, net šokti galiu", - juokėsi Eugenija Stačiokaitė iš Jurbarko.
Neįgaliesiems svarbiausia buvo ne savo dirbinių pardavimas, o galimybė pabūti drauge, padainuoti, pašokti. Per dvi mugės dienas pasirodė 22 neįgaliųjų meniniai kolektyvai. Mugės dalyviai daina bei šokiu prisidėjo prie scenoje dainuojančių negalios brolių bei seserų. Neįgalieji nesivaržydami, kaip mokėjo, taip linksminosi.
