SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Alvydas VALENTA

AR REIKIA "BASIEMS" BATŲ?


Seniai, dar besimokant mokykloje, auklėtoja, o gal draugai, iš kažin kokio žurnalo perskaitė trumputę, bet labai pamokančią istoriją - tokias paprastai spausdindavo žurnalo pabaigoje linksmiems pasiskaitymams. Tačiau šią istoriją prisimenu vis dažniau, ypač kai tenka turėti reikalų su vertinimais. Istorija skambėtų maždaug taip: viena batus gaminanti firma nusiuntė savo agentą į Afriką. Po kiek laiko šis siunčia telegramą: "Gaminkite kuo daugiau batų ir nedelsdami siųskite! Čia žmonės neturi kuo apsiauti, todėl visi vaikšto basi!" Tuo pačiu metu telegramą savo bosui siunčia konkuruojančios firmos agentas: "Susimildami, mažinkite batų gamybos apimtis ir nesiųskite jų į šią šalį! Čia niekam jų nereikia, nes visi vaikšto basi!" Suprantama, mūsų istorija ne apie batus.

* * *

Truputį daugiau nei prieš metus įkurta aklųjų ir silpnaregių užimtumo koordinacinė taryba, jos pirmininku tapo "Vilkpėdės" socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Arbočius. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais, į ją įeina visų penkių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos regioninių organizacijų atstovai. Šių metų balandžio mėnesį Vilniuje vyko tarptautinis seminaras "Siekiant lygių galimybių sutrikusio regėjimo asmenims darbo rinkoje". Liepos 5 d. panašus seminaras, tik ne tarptautinis, o žemaitiškai lietuviškas, vyko Klaipėdoje. Tai buvo ir pirmasis minėtosios koordinacinės tarybos "desantas" į nedarbo kamuojamą provinciją.

Seminare dalyvavo Klaipėdos darbo biržos direktorius A. Adomaitis bei jo pavaduotojas V. Andriušis, savivaldybės atstovė J. Tulabienė, UAB "Regseda" direktorius V. Šeporaitis, LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė N. Klepikienė, LASS rajonų organizacijų pirmininkai, nemažai jaunimo.

Iškart pastebėsime, kad šeimininkų ir svečių nuomonės kai kuriais aklųjų įdarbinimo klausimais nesutampa.

Kaip sakė visuomeninės komisijos aklųjų įdarbinimo klausimams spręsti pirmininkas A. Arbočius, nustebino tai, jog šiais metais LASS Klaipėdos ir Telšių apskrityse nei mūsų organizacijos sistemoje, nei atviroje visuomenėje neįdarbintas nė vienas regėjimo invalidas. Darbo birža I ir II gr. invalidams subsidijuoja darbo vietas: 12 mėnesių moka minimalią mėnesinę algą (430 Lt), kitus 6 mėnesius - 0,5 minimalios mėnesinės algos (215 Lt). Darbdavys savo ruožtu įsipareigoja neįgalaus žmogaus darbo vietą išsaugoti dar metus laiko. Būtent ši aplinkybė ir atbaidanti Klaipėdos darbdavius. Vilniečių patirtis kiek kitokia: kasmet Vilniaus ir Alytaus apskrityse įdarbinama apie 20 aklųjų ir silpnaregių. A. Arbočiaus nuomone, šimtaprocentinio darbo vietų subsidijavimo jau niekada nebus ir nereikia šito tikėtis: "Jeigu taip būtų, tuomet nesunkiai galėtume įdarbinti visus norinčius dirbti akluosius ir silpnaregius."

A. Arbočiaus įsitikinimu, net ir tokia darbo biržos parama (be abejonės, ji nėra be trūkumų) leidžia tikėtis rezultatų. A. Arbočius: "Patirtis rodo, kad kiekvienoje LASS apskričių taryboje turėtų būti žmogus, atsakingas už aklųjų įdarbinimą. Šis žmogus turėtų žinoti visus su įdarbinimu susijusius naujausius įstatymus, Vyriausybės nutarimus. Pas darbdavį negalima eiti "tuščiomis rankomis": aš ieškau darbo! Reikia nusinešti atitinkamų įstatymų ištraukas, mokėti paaiškinti, kokią naudą darbdavys turės priimdamas neįgalų žmogų".

Su daugeliu A. Arbočiaus teiginių nesutinka LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė Nijolė Klepikienė: "Gera vilniečiams šnekėti, kad per metus jie įdarbina iki 20 aklųjų ir silpnaregių, kai turi šitiek studentų, jaunų žmonių, baigusių aukštąsias ar aukštesniąsias mokyklas. Kiekvieną savo narį pažįstame, žinome jo poreikius bei galimybes. Taip, norinčių dirbti ir pas mus yra, bet kiek iš jų realiai galinčių?" Tarsi patvirtindama savo žodžius, N. Klepikienė atsiuntė LASS Klaipėdos ir Telšių apskrityse gyvenančių darbingo amžiaus aklųjų ir silpnaregių sąrašą. Štai kai kurie skaičiai: Klaipėdos ir Telšių apskrityse gyvena 26 aklieji ir silpnaregiai iki 30 metų, iš jų: Klaipėdos mieste - 9, rajonų centruose - 10, kaimuose - 7. Daugelis baigę pagrindinę arba vidurinę mokyklą, tik vienas žmogus turi aukštąjį išsilavinimą. Kai kurie jaunuoliai dar mokosi. Klaipėdos darbo biržoje užregistruoti trys žmonės: masažuotoja, vadybininkė ir šaltkalvis. Nuo 30 iki 40 metų minėtose apskrityse gyvena 40 aklųjų ir silpnaregių: Klaipėdos mieste - 17, rajonuose - 23. Iš 40-ties 11 serga sunkiomis ligomis, 8 atsisako darbo, 1 užregistruotas darbo biržoje, 18 norėtų dirbti. Atskiras klausimas, kiek iš tų 18 realiai galėtų dirbti?

Įmonės "Regseda" direktorius Vladas Šeporaitis: "Klaipėdos apskrityje šiais metais per darbo biržą įdarbintas tik vienas negalią turintis žmogus - ir tai mūsų įmonėje! Staliumi įdarbinome vieną kurčiąjį." Anot V. Šeporaičio, svarbiausios priežastys dvi: žema negalios žmonių kvalifikacija ir, deja, nenoras dirbti: "Siūlėme žmonėms klijuoti maišus šunų ėdalui. Mieste, kad gautų šito darbo, stovi eilės. Mūsų žmonėms per prastas..."

Į klausimą, ar galėtų, tarkime, silpnaregis, turėdamas kompiuterį, dirbti įmonės administracijoje, V. Šeporaitis atsakė abejodamas: "Kompiuteriais dabar dirbti moka visi. Na, jeigu gerai mokėtų, sugebėtų naršyti po internetą, bendrauti su klientais, tada gal... Tačiau nežinau, ar tarp regėjimo negalią turinčių žmonių tokių dabar atsirastų."

Kiekvienas turime teisę sugebėti arba nesugebėti atlikti vieną ar kitą darbą, jį rinktis. Aišku, kai yra iš ko rinktis. Ar turime iš ko rinktis, kaip vertiname savo galimybes susirasti darbą? Ar vienodos šios galimybės sostinėje ir provincijoje? Tai pernelyg plati tema, kad vienu nedideliu rašiniu sudėliotume visus taškus. Taškų sudėlioti gal niekada net ir neišeis, tačiau kalbėti ir kalbėtis visiems būtų tik į naudą.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]