IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

PIRMASIS VEDĖJAS


Šįmet pradėjome minėti Kauno aklųjų instituto vadovų 100-ąsias gimimo metines. Kovo 13 d. Muzikos akademijoje įvyko įdomus renginys, skirtas Jeronimo Ignatavičiaus, buvusio antrojo aklųjų instituto vedėjo, šimtmečiui paminėti.

Šių metų gegužės 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1902) Mečislovas Kviklys, pedagogas, pirmasis aklųjų instituto vedėjas. Jis gimė Šavašų vienkiemyje, buvusiame Daugailių valsčiuje, Utenos apskrityje. Mokėsi Daugpilio, Briansko ir Šiaulių gimnazijose, baigė Simono Daukanto mokytojų seminariją Kaune ir Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetą.

Dar tebesimokydamas mokytojų seminarijoje, domėjosi aklųjų mokymu. Jis klausė psichologijos profesoriaus Jono Vabalo-Gudaičio defektologijos paskaitų. Būdamas Čekoslovakijoje matė, kaip ten mokomi aklieji.

Lietuvos aklųjų sąjungos pastangomis 1927 m. rudenį buvo įsteigtas Kauno aklųjų institutas. Švietimo ministerija nuo 1927 m. lapkričio 15 d. pirmuoju instituto vedėju paskyrė atsargos mokytoją Mečislovą Kviklį. Prasidėjo organizacinis darbas: raštai, prašymai, posėdžiai, įvairūs kiti reikalai - kurtasi nieko neturint. Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybos komandiruotas, 1927 m. gruodžio mėn. vedėjas lankėsi Rygos aklųjų institute.

Kai buvo pasiruošta, Kauno aklųjų institute mokslas prasidėjo 1928 m. vasario 27 d. M. Kviklys instituto vedėju dirbo neilgai - vos vienerius metus ir tris mėnesius, bet nuveikė daug. Per šį trumpą laiką jam nemaža rūpesčių kėlė instituto patalpų remontas, jų pritaikymas mokyklai, būtiniausių mokymo priemonių įsigijimas, specialių mokymo metodų parinkimas. Parašė keletą straipsnių apie aklųjų švietimą, kurie buvo išspausdinti žurnaluose "Mūsų aklieji", "Aklųjų dalia" ir kituose periodiniuose leidiniuose. Iš aklųjų instituto išėjęs, mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose, buvo Jurbarko ir Rokiškio gimnazijų direktorius. 1936 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą ir dvejus metus dirbo jo sekretoriumi. Švietimo ministras 1937 m. jį paskyrė pradžios mokslo departamento direktoriumi. Eidamas šias pareigas ypač daug dėmesio skyrė mokyklų reformai, mokyklų statybai, rūpinosi kadrų kvalifikacija. Jį domino ne tik aklųjų ir silpnaregių, bet ir kitas negalias turinčių vaikų ugdymo klausimai.

Sovietų okupacinė valdžia M. Kviklį iš pradžios mokslo departamento direktoriaus pareigų atleido 1940 m. birželio 21 d. Po to jis dirbo mokytoju Kauno III gimnazijoje.

Mečislovo Kviklio ir jo brolio Vlado Kviklio, dirbusio aklųjų institute felčeriu, straipsnių rinkinį "Pirmieji darbo žingsniai" reginčiųjų raštu išleido Lietuvos aklųjų biblioteka 1999 m. knygoje "Tiflopedagoginis palikimas".

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]