SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

Vytautas GENDVILAS

KONFERENCIJOMS PASIBAIGUS


Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos XVI suvažiavimas įvyks šių metų birželio 20-21 dienomis Vilniuje. Dabar - pats pasiruošimo suvažiavimui įkarštis: posėdžiauja suvažiavimo dokumentų rengimo grupė, svarstoma centro tarybos ataskaita, LASS įstatų nauja redakcija, 2002-2006 m. LASS veiklos programa ir kiti dokumentai bei regioninių LASS organizacijų ir narių pateikti siūlymai.

Suvažiavimas dar tik bus, o LASS regioninių organizacijų ataskaitinės rinkiminės konferencijos jau įvyko. Jas sausio pabaigoje pradėjo panevėžiečiai ir kovo viduryje baigė kauniečiai. Konferencijose išklausytos veiklos ataskaitos, išrinkti valdžios organai, numatytos 2002-2006 metų veiklos kryptys. Konferencijose išsakytos mintys iš delegatų lūpų, matyt, nuskambės ir LASS XVI suvažiavime. Reikia tikėtis, kad į iškeltus klausimus suvažiavimas ras atsakymus.

O kokios gi buvo šios konferencijos, kas jose šnekėta?

Pradžia Panevėžyje

Pirmieji į XX ataskaitinę rinkiminę konferenciją susirinko Panevėžio ir Utenos apskričių aklieji ir silpnaregiai. Sausio 23 dieną į konferenciją atvyko ne tik delegatai, bet ir vietos valdžios bei rajonų socialinės globos ir rūpybos skyrių atstovai. Jų dalyvavimas byloja apie tai, kad LASS Panevėžio ir Utenos apskričių organizacija ir jai priklausančios rajoninės aklųjų ir silpnaregių organizacijos yra laikomos rimtais socialinio darbo partneriais. Dalyvaudami konferencijoje svečiai turėjo puikią galimybę dar geriau susipažinti su mūsų organizacija, jos pasiekimais ir kasdienio aklųjų ir silpnaregių gyvenimo problemomis.

Balsuoja panevėžiečiaiDaugelis konferencijoje nuskambėjusių minčių išsakytos Aloyzo Vilimo straipsnyje "Kaip dirbsime ir kaip gyvensime?" ("M.Ž.", 2002 Nr.2). Tačiau vieną Panevėžyje garsiai pasakytą mintį, manau, išgirdo nemažai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių. Ši mintis Panevėžio ir Utenos apskričių organizacijos XX konferencijoje skambėjo taip: 20 proc. lėšų, kurias LASS Panevėžio įmonė gauna iš LASS nekilnojamo turto nuomos, reikėtų skirti Panevėžio ir Utenos apskričių tarybai įvairioms užimtumo ir socialinėms programoms vykdyti. Kitaip tariant, panevėžiečiai siūlo LASS įmonėms dalintis nuomos pinigais su LASS regioninėmis organizacijomis. Didžiąją nuomos iš LASS nekilnojamojo turto lėšų dalį "praryja" LASS įmonės, o jose dirba vos po keliasdešimt aklųjų ir silpnaregių.

Tarp konferencijos delegatų išsakytų minčių skambėjo ir tokia: į centro tarybą ir kitas LASS valdymo institucijas rinkti ne direktorius ir pirmininkus, o su administravimu nesusijusius žmones. Ją išsakė panevėžietis A. Markevičius. Beje, šią mintį savo konferencijose pakartojo klaipėdietis I. Čebanas ir kaunietė R. Riaubienė. Z. Armonas iš Kupiškio siūlė kreiptis dėl transporto, telefoninių pokalbių lengvatų regėjimo negalės žmonėms bei jų organizacijoms grąžinimo. Šią mintį šiauliečių konferencijoje pakartojo S. Kopūstinienė, o klaipėdiečių konferencijoje - L. Kušnerova.

LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininku konferencija vėl išrinko Aloyzą Vilimą.

Klaipėdoje - ramu

Vasario 21 dieną įvyko LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių organizacijos XIX konferencija. Joje viskas vyko tradiciškai, be didelių revoliucijų ir sukrėtimų. Išklausytos organizacijos veiklos ir revizijos komisijos ataskaitos, išrinkti valdymo organai. Stebint konferencijos darbą susidarė įspūdis, kad Klaipėdos ir Telšių apskričių organizacijos, aklaisiais ir silpnaregiais besirūpinančios institucijos puikiai sutaria ir iškylančias problemas sprendžia kartu.

LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių organizacijos konferencijoje gausiai dalyvavo rajonų socialinės globos ir rūpybos skyrių darbuotojai. Konferencijos delegatų ir svečių pasisakymuose paliesta nemažai nūdienos aktualijų, galvota apie ateitį. LASS veteranas J. Marcinkus siūlė vietoje penkių apskričių organizacijų įsteigti dešimt - tiek, kiek Lietuvoje yra apskričių. UAB "Regseda" direktorius V. Šeporaitis siūlė pelno turinčiose LASS įmonėse steigti darbinės reabilitacijos centrus. L. Vadeikaitė siūlė steigti jaunimo klubus ir koordinuoti jų veiklą. Stiprinti rajonų ir miestų organizacijų veiklą pagal dabartinį socialinės veiklos modelį, steigti dienos centrus ragino LASS Mažeikių rajono organizacijos pirmininkė I. Besmertnaja. Klaipėdos rajone gyvenantis A. Kiela ragino skirti didesnę ir įvairią pagalbą ir paramą turintiems žemės akliesiems ir silpnaregiams.

LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininke konferencija dar vienai kadencijai išrinko Nijolę Klepikienę.

Šiauliai "persikėlė" į Tauragę

LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių organizacijos XVIII konferencijos delegatai vasario 28 dieną susirinko į Tauragę. Konferencija įvyko gražiai suremontuotose LASS Tauragės rajono organizacijos patalpose. Tauragiškiai čia turi ne tik kelis kabinetus, bet ir didesniems posėdžiams tinkamą salę.

Visą konferencijos darbą lydėjo įtampa. Sėdėdamas salėje galėjai justi, kad yra neįvardintos dvi delegatų grupės: "pozicija" (LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybos pirmininkas A. Navickis ir jam pritariantieji) ir "opozicija" (taip ir neįsivardinęs opozicionierių lyderis su savo komanda). Kad yra dvi delegatų komandos, ypač tapo akivaizdu svarstant organizacijos 2002-2006 metų veiklos kryptis: kiekvienai "pozicijos" minčiai ką pasakyti visada turėjo ir "opozicija". Visas mintis sujungusi LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių organizacija artimiausius ketverius metus turės tikrai daug darbo.

Šiaulių ir Tauragės apskričių organizacijos XVIII konferencijoje kalbėta apie tai, kad rajonų dienos centrams turėtų būti suteikta daugiau savarankiškumo, kad lėšos jų veiklai ir tiflopriemonėms iš LASS būtų skiriamos tiesiogiai. Norima, kad kompiuterinio raštingumo kursai akliesiems ir silpnaregiams būtų rengiami jų gyvenamojoje vietoje. Konferencijos delegatai norėtų, kad daugiau lengvatų gautų mokslo siekiantys, norintys įsidarbinti aklieji ir silpnaregiai. Norima, kad būtų galima laisviau disponuoti lėšomis akinių lęšiams įsigyti. Konferencijoje kalbėjusi S. Kopūstinienė siūlė atskirti LASS normatyvinių aktų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias, išsaugoti turimas LASS įmonėse aklųjų ir silpnaregių darbo vietas.

Atėjus laikui rinkti LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybos pirmininką opozicijos kaip ir neliko: vėl pirmininku buvo išrinktas Alfonsas NavickIs, už kurį nebalsavo vos keli iš devyniasdešimties konferencijos delegatų.

Vilniečiams konferencija - šventė

LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių organizacijos XIX konferencija įvyko kovo 6 dieną. Vilniečių konferenciją savo apsilankymu pagerbė daug garbingų svečių. Vienas iš jų - Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas G. Steponavičius. Tarp konferencijoje išsakytų minčių skambėjo ir tokios: LASS Vilniaus įmonės Ukmergės cecho ir Ukmergėje gyvenančios aklųjų ir silpnaregių bendruomenės reikalai yra ne vien LASS Vilniaus įmonės ir LASS Vilniaus bei Alytaus apskričių tarybos, bet ir LASS centro tarybos problema; LASS apskričių tarybose būtinas aklųjų įdarbinimu besirūpinantis etatinis darbuotojas.

Konferencijos delegatas H. Balandis siūlė kreiptis į viešojo transporto įmones, kad šios viešąjį transportą pritaikytų regėjimo negalės žmonėms. LASS Alytaus rajono organizacijos pirmininkė D. Markinienė prašė sudaryti palankesnes sąlygas įsigyjant kelialapius į "Vyturio" reabilitacijos centrą. Pedagogas G. Rutkauskas ragino skirti skaitovo pašalpas akliesiems mokytojams, prašė padėti LASUC įsigyti brailio mašinėlių. Jis siūlė LASS grąžinti pirminės organizacijos pavadinimą, labiau vadovautis LASS įstatų 1.3. punktu ir LASS gautas lėšas panaudoti įvairioms programoms, kurioms nenumatomas finansavimas iš valstybės. LASS veteranas J. Kairys siūlė labiau bendradarbiauti su apskričių administracijomis. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugijos pirmininkas G. Gražulis siūlė kreiptis į Vyriausybę ir aukštąsias mokyklas, ruošiančias kineziterapeutus, kad į šią specialybę būtų priimami ir regėjimo negalės asmenys. Šiai minčiai antrino ir kauniečių konferencijoje kalbėjęs R. Neniškis.

Vilniečiams konferencija - ne tik darbas, bet ir šventė: konferencijos dalyviams koncertavo dainininkė J. Vizbaraitė, pianistė R. Krikščiūnaitė ir aklųjų choras "Vilnius", surengta Vilniaus aklųjų laisvalaikio ir užimtumo centro rankdarbių mėgėjų darbų paroda.

LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininku vėl išrinktas Sigitas Bilevičius.

Nuo Kauno pučia nauji vėjai

LASS Kauno ir Marijampolės apskričių organizacijos XVIII ataskaitinė rinkiminė konferencija įvyko kovo 13 dieną. Svarbiausios konferencijos mintys išdėstytos S. Babono straipsnyje "Ateitis ir spręstinos problemos" ("M.Ž.", 2002 Nr.4). Kauno ir Marijampolės apskričių organizacijos konferencija siūlo atsisakyti LASS apskričių organizacijų revizijos komisijų, stiprinant LASS revizijos komisijos darbą. Siūlyta išnuomojant patalpas numatyti mechanizmą, apibrėžiantį gautų lėšų panaudojimą, disponavimą, kaupimą. Į šį darbą siūloma įtraukti ir LASS apskričių tarybas.

Kaune keičiasi vadovų kartosKai kurie konferencijoje aptarti sumanymai jau pradėti įgyvendinti. Vienas iš jų - užimtumo centro Kaune steigimas. Jo veikla turėtų sujungti LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos ir Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų darbą.

LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininku išrinktas buvęs Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų direktorius Stasys Babonas. Su naujuoju pirmininku, matyt, Kaune ir Marijampolėje papūs ir nauji vėjai. O kad taip gali būti, byloja ir tai, jog naujojo pirmininko siūlymu į LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybą išrinkta daug jaunimo, nemažai visuomeninių aklųjų ir silpnaregių organizacijų atstovų. Pasirodo, kad gali būti ir tokia LASS apskričių taryba, kurioje LASS rajonų organizacijų pirmininkai sudaro mažumą (jų naujojoje taryboje - tik trys).

Pirmininkų suvažiavimas

2001 metų gruodžio mėnesį LASS centro tarybos posėdyje nutarta į LASS XVI suvažiavimą apskričių organizacijų konferencijose rinkti po 1 delegatą iš 100 narių (remiantis apskričių organizacijų 2002 m. sausio 1 dienos statistika). Į LASS XVI suvažiavimą išrinktas 71 delegatas. Juos pagal amžių suskirsčius į dešimtmečius, gausiausia būtų 40-50 metų delegatų grupė (31 proc.). Dešimtadalis visų delegatų yra vyresni kaip 70 metų. Pagal išsimokslinimą gausiausia yra vidurinį išsilavinimą turinčiųjų grupė (36 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turi 35 proc. delegatų. Pagal pareigas gausiausia yra LASS rajonų organizacijų pirmininkų grupė. Jų net 23. Jei skaičiuosime ir apskričių tarybų pirmininkus, rajonų organizacijų pirmininkų pavaduotojus - tai ir visi 31. Taigi LASS XVI suvažiavimą beveik galime pavadinti LASS rajonų organizacijų pirmininkų suvažiavimu. Visa ši statistika yra subjektyvi, nors tam tikrų minčių ir kelia. Daug svarbiau tai, kokias mintis ir siūlymus visi šie žmonės atsiveš į birželio mėnesį Vilniuje įvyksiantį LASS XVI suvažiavimą. O pasvarstyti laiko liko nedaug.

LASS pinigų pati turi vis mažiau, turtas irgi mažėja. Iš savų ir sutelktų resursų pragyvenimas darosi vis sunkesnis. Valstybinės struktūros už akliesiems teikiamas paslaugas lėšų skiria vis mažiau. Užsienio valstybėms Lietuva - jau ne egzotikos kraštas. "Atgimimo" laikai baigėsi.

O neregys vis dar nori gyventi vis geriau.

LASS XVI suvažiavimas gali būti formalus: išklausys ataskaitas, išrinks valdymo organus, priims veiklos programą ir tuo pabaigs savo darbą. O toliau - kaip Dievas duos. Tačiau suvažiavimas gali atlikti ir didesnį darbą: bent jau pabandyti atvirai pasitarti, kaip toliau gyvensime, kaip versimės, kaip elgsimės negandoms užklupus, kaip spręsime aktualias neregių gyvenimo problemas, skaudžias ir dideles, nes su mažomis, paprastomis aklieji bei silpnaregiai ir patys susidoroja.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]