VIRŠELIS
Vytautas GUDONIS
M. STOMER. IZAOKAS LAIMINA JOKŪBĄ
Istoriją apie Jokūbą ir Ezavą galime rasti pirmosios Mozės knygos dvidešimt ketvirtajame skyriuje. Istorijoje pasakojama, kad senatvėje Izaokas beveik nematė, todėl juo rūpinosi žmona Rebeka. Jie turėjo sūnus dvynius Ezavą ir Jokūbą. Nors broliai buvo dvyniai, tačiau pasaulį pirmasis išvydo Ezavas. Todėl kaip pirmagimiui tėvas turėjo duoti ypatingą Dievo palaiminimą. Motina labiau mylėjo Jokūbą, todėl apgaulės būdu palaiminimas atiteko būtent jam.
Septynioliktojo amžiaus Nyderlandų dailininkas Matthias Stomer (1600 - apie 1650) šią istoriją pavaizdavo drobėje. Paveikslo centre sumišusiu veidu, kiek palinkusi į priekį laiminimą stebi Rebeka. Pusnuogis, pusiau gulėdamas vos pramerktomis akimis, paramstytas pagalvėmis Izaokas ištiesęs ranką į sūnų laimina jį. Izaoko raukšlėtą veidą ir senatvės paliestą kūną apšviečia auksaspalvė žvakės liepsna. Turtingais drabužiais, su plunksna skrybėlėje, pirštinėtomis rankomis Jokūbas tiesia dubenį su mėsa. Sūnus suvokia apgavystę ir pilnomis baimės akimis žvelgia į tėvą. Menotyrininkė, kelių knygų apie meną autorė, vienuolė sesuo Wendy šioje drobėje įžvelgia stiprų tėvo ir sūnaus amžiaus kontrastą: paliegusį, ligotą tėvo kūną ir augalotą, pilną jėgos ir energijos sūnaus stotą. Vienintelis nebylus šios apgaulės liudininkas - į mėsą žvelgiantis rudas šunelis. Dailininkas su dideliu meistriškumu realistiškai perteikia blizgančio šilko bei atlaso, matinės sodrių spalvų gelumbės faktūrą. Subtiliai darbe išreikšta įvykio atmosfera - regis, ore tvyrote tvyro artimų žmonių apgaulė.
Šis M. Stomer gana stambių dydžių (137 x 182 cm) paveikslas nutapytas 1635 metais yra saugomas meno institute, Birmingeme.
