IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

 


JUBILIEJUS RYGOJE

Vasario 21 d. sukanka 130 metų, kai Rygoje įsteigtas (1872) aklųjų institutas, buvęs artimas ir Lietuvos neregiams.

Žinia apie įsikūrusias Paryžiuje, Karaliaučiuje, Sankt Peterburge, Varšuvoje aklųjų švietimo įstaigas pasiekė ir Rygą - tuometinį Pabaltijo centrą. Šičia namų mokytoja, kilusi iš Lietuvos, Ida Valentinovič, remiama Kuršo vokiečių bendruomenės, 1872 m. atidarė privatų aklųjų institutą. Po dvejų trejų metų, kai institute gerokai padaugėjo auklėtinių, iškilo būtinybė jo išlaikymui sukurti labdaros draugiją. Šio reikalo ėmėsi žinomas to meto gydytojas Karlis Valdhaueris. 1874 m. jis parengė labdaros draugijos įstatus. Pagal šiuos įstatus, draugija turėjo vadintis Pabaltijo aklųjų švietimo draugija. Tai reiškė, kad ir Lietuvos aklieji galėtų mokytis Rygos institute. Deja, šių įstatų valdžia nepatvirtino. Netrukus buvo parengti nauji įstatai su kitokiu draugijos pavadinimu. Naujoji aklųjų ir silpnaregių švietimo draugija, valdžiai leidus, buvo įsteigta 1877 metais.

Institute kartu su bendrojo lavinimo dalykais, auklėtiniai buvo mokomi muzikos, rankdarbių, pynimo ir šepečių gamybos amatų. Viskas buvo mokoma vokiečių kalba ir tik nuo 1922 m. pereita prie latvių kalbos. Rygos aklųjų institutas nepriklausė Peterburgo aklųjų globos draugijai.

Tais laikais aklieji iš didžiosios Lietuvos mokytis važiuodavo į Peterburgo, Karaliaučiaus, Varšuvos, Minsko, o ypač į Rygos aklųjų institutą. 1880-1914 m. čia mokėsi per 10 aklųjų iš Kauno gubernijos ir jie sudarė nemažą procentą tarp visų auklėtinių. Buvo auklėtinių ir iš Latvijoje gyvenusių lietuvių. Štai 1925 m. institute mokėsi 8 aklieji lietuviai Latvijos piliečiai.

1925 m. į Rygos aklųjų institutą atvyko Lietuvos karo invalidai Pranas Daunys, Jurgis Pratkevičius, Jonas Skruodis ir kt.

Baigę institutą vieni likdavo dirbti Rygoje, kiti grįždavo į Lietuvą ir vertėsi iš įgyto amato. Rygos aklųjų institutas buvo pavyzdys organizuojant aklųjų institutą Kaune. Tarp šių abiejų įstaigų būta glaudžių ryšių iki pirmosios sovietinės okupacijos. Jie atgaivinti tik 1955 m. tiflopedagoginės patirties ir moksleivių sporto bei meno mėgėjų būrelių bendradarbiavimo srityse. Tad Rygos aklųjų ir silpnaregių internatinės mokyklos solidus jubiliejus kartu yra ir mūsų šventė.

NEPAPRASTAS VLADO JUBILIEJUS

Sukanka 70 metų, kai gimė (1932) m. vasario 29 d. Vladas Verbauskas, pedagogas, LASS veikėjas.

V. Verbauskas gimė Daugirdėlių kaime (Alytaus raj.), valstiečių šeimoje. Lankė vietos pradinę mokyklą. 1944 m. rudenį, žaisdamas sprogmenimis, buvo sunkiai sužeistas - neteko regėjimo ir vienos rankos. 1949 m. rudenį atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą, kurioje 1956 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. 1961 m. baigė matematiką Vilniaus universitete. 1961-1975 m. Kauno aklųjų vidurinėje ir 1975-1992 m. Vilniaus aklųjų ir silpnaregių vidurinėje mokykloje dirbo matematikos mokytoju. Kartu su kauniečiu mokytoju Juozu Žilvičiu suprojektavo ir pagamino mokymo priemonę akliesiems - Dekarto koordinačių sistemą. Vėliau plastmasinę, mažesnę ir praktiškesnę pagamino su vilniečiu mokytoju Antanu Žadeikiu.

Abiejose mokyklose V. Verbauskas vadovavo pedagogų LAD pirminėms organizacijoms. Žurnale "Mūsų žodis" spausdino straipsnių ir atsiminimų.

Dabar pensininkas, gyvena Vilniuje, skaito daug įgarsintų knygų. Tik kaip jam šiemet švęsti savo gimtadienį, kurio kalendoriuje nėra?

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]