NEREGYS IR VISUOMENĖ
Henrikas STUKAS
DAINAVO BEATRIČĖS GARBEI
Kaip greitai bėga laikas. Daugelis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos senbuvių mena populiarią dainininkę, tikrą primadoną - Beatričę Grincevičiūtę. Jos savitas, nepakartojamas balsas, tik jai vienai būdingas dainų atlikimas - Lietuvos muzikinio lobyno dalis. B.Grincevičiūtės garbei kas penkeri metai rengiami kamerinio dainavimo konkursai. Pirmąjį suorganizavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Du paskutiniuosius konkursus rengė Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos muzikos akademija bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
2001 m. lapkričio 28 dieną pasibaigė trečiasis B. Grincevičiūtės vardo vokalistų konkursas, kurio tikslas - tęsti lietuvių kamerinio dainavimo tradiciją pagerbiant B. Grincevičiūtės atminimą. Šis konkursas yra vienas prestižiškiausių kamerinio dainavimo konkursų Lietuvoje.
Konkurso rengėjus varžė plona piniginė
III, kaip ir II, B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursą rengė tie patys žmonės. Organizaciniam komitetui vadovavo Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas Rimvydas Žigaitis. Organizacinio komiteto pirmininko nuomonė: "Organizatoriai dirbo vieningai. Pasirengta konkursui sklandžiai. Padėjo patirtis."
Ruoštis konkursui pradėta 1999 metų gegužės mėnesį. Pirmiausia - lėšų paieška. Antra - konkurso programa. Ilgiausiai ieškota lėšų. Konkurso organizatoriai numynė Lietuvos kultūros ministerijos slenkstį, nes teko ne kartą įrodinėti rengiamo konkurso būtinybę bei reikalingumą mūsų muzikinei kultūrai. Juk ministrai keitėsi. Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas R. Žigaitis pasakojo: "Kamerinio dainavimo konkursas, jo repertuaras, profilis, dalyvių meistriškumas, lyginant su kitais konkursais, daug sudėtingesnis. Šiame konkurse dainininkui neužtenka turėti vien gerą balsą. Reikia sugebėti atlikti įvairių stilių muziką, t. y. renesanso, baroko, romantinius bei šiuolaikinius kūrinius, nes kiekviena epocha turi muzikinių kūrinių savas atlikimo tradicijas. Mes visi, vyresnio amžiaus muzikai, pamename gyvai dainavusią B. Grincevičiūtę. Ji nesiekė savo balsu priblokšti - žavėdavo atlikimo jautrumas, balso skaidrumas. Jos dainavimas - savotiška dvasinė išpažintis. Išvardinti bruožai ir yra kamerinio dainavimo pagrindas."
Konkurso dalyviai I ture turėjo atlikti penkis kūrinius, II ture - tris. Taigi I ture reikėjo padainuoti XVII-XVIII amžiaus kompozitoriaus ariją. Kita užduotis - padainuoti pasirinktinai Mocarto, Bethoveno, Šuberto, Šumano dainą. Šiame konkurse Norvegijos karalystės ambasada įsteigė specialų prizą geriausiam E.Grygo dainos atlikėjui. Teko atlikti ir rusų kompozitorių romansus. Pasirinktinai Glinkos, Čaikovskio, Rachmaninovo, Musorgskio. I turo paskutinė užduotis - atlikti lietuvių liaudies dainą be pritarimo. Beatričė labai mėgo lietuvių liaudies dainas. Jas dažnai dainuodavo niekieno nepritariama.
II turas - dar aukštesnė pakopa. Pirma, reikėjo atlikti XX a. pradžios kompozitorių G. Malerio, R. Štrauso, H. Volfo, K. Debiusi, M. Ravelio, G. Fore kūrinius. Antra, atlikti šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus kūrinį. Trečia - vokalinis ciklas, kurio trukmė - ne daugiau nei 15 minučių.
B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkurso sąlygos išties sudėtingos. Prasiplėtė dalyvių geografija. Konkurse panoro dalyvauti klaipėdiečiai. Iš pradžių norą dalyvauti konkurse pareiškė 30 dainininkų, bet atvyko tik 21. Paraišką atsiėmė ir tebuvęs vienas silpnaregis dainininkas. Taigi III, kaip ir II konkurse, nedalyvavo nė vienas aklasis ar silpnaregis dainininkas. Nejaugi tarp mūsų nebėra profesionalių kamerinio dainavimo dainininkų? O gal meistriškumas ne toks? Į šiuos klausimus atsakymo nerandu. Juk dalyvauti tokiame konkurse - tikrai didelė garbė ir galimybė išgarsėti.
Konkurso eiga
B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkurso žiuri sudarė pirmininkas V. Noreika ir 6 nariai: V. Prudnikovas, G. Kaukaitė, P. Gylys, J. Leitaitė, O. Glinskaitė, G. Šmitas.
Į II turą pateko 10 dainininkų. Kitiems beliko stebėti, kas gi taps nugalėtojais. Varžytasi ne tik dėl I (I premija - 5000 litų), II, III premijų, bet ir dėl specialių prizų už E. Grygo geriausią dainos bei geriausią vokalinio ciklo atlikimą. Pastarąjį prizą įsteigė Lietuvos muzikų sąjunga, o Kompozitorių sąjungos prizas buvo už geriausią lietuvių autoriaus kūrinio atlikimą. Vytauto Landsbergio fondo prizu buvo apdovanotas geriausias konkurso koncertmeisteris.
Po II turo paaiškėjo laureatai. B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkurso I premiją laimėjo
Ligita Račkauskaitė-Čiurinskienė (mecosopranas). II premija apdovanotas Mindaugas Zimkus (lyrinis tenoras), III - Indrė Ivanauskaitė. Pasak R. Žigaičio: "Į pirmąsias vietas pretendavo ir gerai žinomas jaunas dainininkas D. Stumbras (baritonas). Neblogą įspūdį paliko Muzikos akademijos studentas P. Narijauskas (bosas). Noriu pasidžiaugti Ligita, kurios kūrybos kelias - labai sudėtingas. Jinai Muzikos akademiją baigė kaip sopranas. Ne vieną kartą jaunoji dainininkė yra sakiusi, jog dainuodama sopranu jaučiasi nepatogiai, ne visada gali, kaip nori, valdyti balsą. Per kelerius metus L. Račkauskaitė kaip dainininkė persikvalifikavo. Dabar ji mecosopranas. Klausydamasis Ligitos suvoki, jog ji - brandi menininkė."
Prizas už geriausią vokalinio ciklo atlikimą atiteko Jurgitai Adamonytei.
Jau nuo II B. Grincevičiūtės konkurso kalbama apie galimybę pasikviesti į šį renginį kitų šalių dainininkų. Žiuri narys V. Prudnikovas, lankęsis Baltarusijoje, Minske, sakė, kad ten jaunieji dainininkai taip susidomėję šiuo konkursu, kad pasiryžę net už savo lėšas atvykti į Vilnių. Suinteresuoti ir mūsų kaimynai - latviai, estai. Deja, priežastis viena - pinigai. Norint kviestis dainininkų iš kitų šalių, reikėtų juos apgyvendinti, maitinti, sumokėti už kelionę. Būtų nemaža suma. O konkurso rėmėjai, nors III konkursą parėmė Vilniaus miesto "Sostinės" liūtų klubas, neįstengia surasti reikiamos sumos pinigų. Organizacinio komiteto pirmininkas tikisi, jog artimiausiuose konkursuose išgirs ne tik lietuviškų balsų.
B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursų rengėjai puoselėja planus šį prestižinį konkursą rengti ne kas penkeri metai, o dažniau. Pasak profesoriaus R. Žigaičio: "Kol kas konkursai sutampa su įžymiosios dainininkės jubiliejais. Daugelio muzikų nuomone, šį konkursą reiktų rengti dažniau, t. y. kas treji metai. Konkursas ypač reikalingas jauniesiems dainininkams dėl patyrimo, meninės brandos. Aišku, negaliu neakcentuoti lėšų klausimo. Matyt, viskas priklausys nuo mūsų pačių, t. y. to, kaip sugebėsime rasti pinigų."
