TEISĖS NAUJIENOS
Giedrius STOŠKUS
DIDELĖS LENGVATOS - MAŽA NAUDOS
Invalidų, ypač neregių, užimtumo rezultatai anaiptol nedžiugina. Darbo rinkoje, kurios pasiūla dažniausiai smarkiai viršija paklausą, šiems žmonėms labai sunku konkuruoti lygiomis sąlygomis su sveikaisiais. To priežastys visiems gerai žinomos, tai ir objektyvios (invalidai ne visus darbus pajėgia dirbti, jų darbo našumas dažnai mažesnis), ir subjektyvios: darbdaviai dažnai nepasidomi invalido sveikata, jo galimybėmis ir todėl mano, kad neįgalus žmogus nesugebės atlikti net ir tokių darbų, kuriuos jis iš tikrųjų nesunkiai pajėgia nudirbti. Siekiant darbo rinkoje padidinti invalidų konkurencinę galią ir paskatinti darbdavius noriau įdarbinti invalidus arba invalidams padėti imtis savo verslo, yra numatyta keletas invalidų užimtumo skatinimo priemonių.
Visas jas galima būtų surūšiuoti į dvi dideles grupes, tai:
1) mokestinės invalidų užimtumo skatinimo priemonės, tokios yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio, mokėjimų į kelių fondą lengvatos invalidus įdarbinančioms įmonėms bei galimybė taikyti patento mokesčio lengvatą savo verslu užsiimantiems invalidams;
2) darbo teisės pobūdžio papildomos užimtumo garantijos invalidams, t. y. darbdaviui mokamos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo invalidams vienkartinės kompensacijos, darbdaviams privalomas invalidų įdarbinimo arba darbo vietų jiems steigimo kvotų nustatymas, galimybės atleisti invalidą iš darbo ribojimas, įvairios gyventojų užimtumo programos, kurios pirmiausia rengiamos labiausiai socialiai pažeidžiamų gyventojų (taigi ir invalidų) gynimui nuo nedarbo ir pan.
Išsamiau aptarsime vieną iš mokestinių invalidų užimtumo skatinimo priemonų - pridėtinės vertės mokesčio lengvatą invalidus įdarbinančioms įmonėms.
PVM - tai gana sudėtingai apskaičiuojamas mokestis. PVM mokantys ūkio subjektai savo parduodamas prekes ar paslaugas parduoda ar kitaip realizuoja jų kainą padidindami 18 proc. arba įstatyme numatytais atvejais mažesniu procentu. Šie 18 proc. arba kai kuriais atvejais 9 ar 5 proc. ir yra PVM tarifas. Tačiau į biudžetą ūkio subjektui mokėti reikia ne visus iš minėto prekių, paslaugų kainos padidinimo gautus pinigus. Iš gautos PVM sumos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas galima atimti paties ūkio subjekto sumokėtą PVM sumą už tiekėjų pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bei importuotas prekes, skirtas apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti. Šis atimamas dydis įstatyme yra vadinamas atskaitoma PVM suma. Taigi į biudžetą mokėtinas PVM - tai skirtumas tarp apskaičiuotos PVM sumos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas ir atskaitomos PVM sumos.
PVM lengvatą invalidus įdarbinančioms įmonėms nustato LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38-1 str. (skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 1998 m. gegužės 1 d., Nr. 41, publikacijos Nr. 1095).
Čia nustatyta, kad gamybinės įmonės, kuriose dirba III grupės invalidų, apskaičiuotą į biudžetą mokėtiną skirtumą tarp PVM sumos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas ir atskaitomos PVM sumos sumažina faktiškai per mokesčio laikotarpį III grupės invalidams apskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių, jiems mokėtinų išmokų suma, neviršydamos kiekvienam asmeniui vieno LR ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio 2001 m. II ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis yra 1067 Lt ("Valstybės žinių" priedas "Informaciniai pranešimai" 2001 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 68). Dar didesnė PVM lengvata nustatyta toms gamybinėms įmonėms, kuriose dirba I ir II grupės invalidų. Šios įmonės į biudžetą mokėtiną skirtumą tarp PVM sumos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas ir atskaitomos PVM sumos sumažina faktiškai per mokesčio laikotarpį I ir II grupės invalidams apskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių, jiems mokėtinų išmokų suma, neviršydamos 1,5 LR ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio bei nuo šios sumos darbdavio apskaičiuotų ir sumokėtų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų suma.
Pavyzdžiui: gamybinėje įmonėje dirba 2 invalidai, iš kurių vienas II, o kitas III grupės. II grupės invalido mėnesinė alga - 1200 Lt, o III grupės invalido alga - 1100 Lt. Įmonei apskaičiuotas į biudžetą mokėtinas PVM, t.y. skirtumas tarp prekių (paslaugų) pardavimo PVM ir įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (sumokėto importo) PVM = 50000 Lt.
PVM lengvata už dirbančius invalidus bus skaičiuojama taip: už kiekvieną invalidą PVM mažinamas atskirai.
Pirmiausia skaičiuosime lengvatą už dirbantį III grupės invalidą.
Kadangi jo alga didesnė už 1068 Lt (nustatytas LR ūkio mėnesinis vidutinis bruto darbo užmokestis), tai iš 50000 Lt (mokėtinas PVM) atimsime ne visą III grupės invalido darbo užmokestį, o tik vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. 50000 Lt - 1068 Lt = 48933 Lt.
Dabar skaičiuosime PVM lengvatą už II grupės invalidą.
Kaip minėjome, jo alga - 1200 Lt, t.y. mažesnė negu 1,5 LR ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1,5 LR ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio = 1600,5 Lt). Taigi iš į biudžetą mokėtino PVM galima atimti visą šio II grupės invalido darbo užmokestį. Be to, už jį darbdavys turi mokėti 31 proc. jo darbo užmokesčio valstybinio socialinio draudimo įmokas. 31 proc. nuo 1200 Lt = 372 Lt.
Taigi iš 48933 Lt (mokėtinas PVM, pritaikius lengvatą už III grupės invalidą) atimame II grupės invalido darbo užmokestį ir darbdavio mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas už jį: 48933 Lt - 1200 Lt - 372 Lt = 47361 Lt.
Taigi gamybinėms įmonėms I ir II grupės invalidų, kurių darbo užmokestis neviršija 1,5 LR ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, darbas nekainuoja nė cento, kadangi šių invalidų algų ir socialinio draudimo įmokų mokėjimui skirtas įmonės išlaidas visiškai kompensuoja PVM lengvata.
Aptartosios lengvatos taikymo tvarką išsamiau detalizuoja 1999 m. kovo 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informacinis pranešimas Nr. 08-07-2293 (skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 1999 m. kovo 17 d., Nr. 25) ir 2000 m. balandžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos įsakymu Nr. 58 patvirtintas PVM komentaras (skelbtas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto tinklapyje adresu http://www.vmi.lt ir laikraštyje "Valstybės žinios" 2000 m. gegužės 10 d. Nr. 38 publikacijos Nr. 1081).
Šiuose poįstatyminiuose aktuose nustatyta, kad įmonės, taikydamos aptariamąją PVM lengvatą, kiekvienam invalidui apyskaitinį mėnesį apskaičiuotą darbo užmokestį lygina su paskutiniu (iki PVM deklaracijos pateikimo dienos) Statistikos departamento "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai" paskelbtu LR ūkio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio dydžiu.
Gali kilti klausimas, kaip PVM lengvatą reikia skaičiuoti už pirmąjį invalido darbo mėnesį, kai invalidas pradeda dirbti ne nuo mėnesio pradžios, o,tarkime, mėnesio viduryje. Pavyzdžiui, invalidas įsidarbino liepos 20 d., tokiu atveju gali būti neaišku, kaip skaičiuoti PVM lengvatą už šį liepos mėnesį. Šiuos neaiškumus išsklaido PVM įstatymo komentaras. Jame paaiškinta, jog PVM mokamas už praeitą mėnesį. PVM deklaracija Mokesčių inspekcijai turi būti pateikta iki kito mėnesio 15 dienos. Todėl invalidus įdarbinusios gamybinės įmonės gali pasinaudoti PVM lengvata nepriklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną šie invalidai pradėjo dirbti įmonėje. Taigi, nors invalidas pradėjo dirbti ir liepos 20 d., įmonė gali visiškai pasinaudoti aptariamąja PVM lengvata už liepos mėnesį.
Taigi įstatymas numato gana dideles PVM lengvatas invalidus įdarbinančioms įmonėms. Deja, šiomis lengvatomis gali pasinaudoti ne visos, o tik gamybinės įmonės. Visiškai neaišku, kodėl įstatymų leidėjams atrodo, kad skatintinas invalidų įdarbinimas tik į gamybą. Invalidams dažnai būtų lengviau rasti darbo prekybos ar paslaugų teikimo sektoriuose, kur naudojama mažiau sudėtingų mašinų, įrenginių, daugiau sėdimo, geros fizinės sveikatos nereikalaujančio darbo, tačiau šiose ūkio srityse invalidus įdarbinantiems darbdaviams nenumatyta PVM lengvatų.
Dažnai ūkio subjektai užsiima įvairia veikla, truputį gamina, truputį prekiauja, teikia tam tikrų paslaugų, todėl gali būti ne visai aišku, kokios įmonės laikytinos gamybinėmis. Į šį klausimą atsako 1996 m. gegužės 9 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 546 "Dėl pridėtinės vertės mokesčio" 1.6. punktas. Šiuo metu galioja 1998 m. gruodžio 24 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1500 (skelbtas "Valstybės žiniose" 1998 m. gruodžio 30 d., Nr. 114, publikacijos Nr. 3202). Čia nustatyta, kad gamybinės įmonės yra tokios, kurios užsiima Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus A, B, C, D, E, F ir I sekcijose numatyta veikla. Šiose Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sekcijose numatyta tokia veikla: A - žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė; B - žuvininkystė; C - kasyba ir karjerų eksploatavimas; D - apdirbamoji pramonė; E - elektros, dujų ir vandens tiekimas, F - statyba; I - transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos).
Taigi čia įtrauktos ir ne visiškai gamybinio pobūdžio ūkinės veiklos rūšys. Išsamiau su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi galima susipažinti laikraštyje "Valstybės žinios" 1999 m. spalio 16 d. Nr. 87. publikacijos Nr. 2582.
Kad invalidus įdarbinanti įmonė būtų pripažįstama gamybine, taigi, kad jai galima būtų taikyti aptariamąją PVM lengvatą, būtina, jog per PVM mokestinį laikotarpį (šis laikotarpis yra vienas mėnuo) 80 proc. nuo visų šios įmonės gautų pajamų (įplaukų) sumos sudarytų įmonės pajamos, gautos už savos gamybos realizuotas prekes ir paslaugas, kurios priskiriamos išvardintiems ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sektoriams.
Į visą gautų pajamų (įplaukų) sumą neįskaitomos tik tos pajamos (įplaukos), kurios yra gautos už realizuotas prekes, gautas mainais už savos gamybos prekes, taip pat sumos, gautos realizavus ne mažiau kaip vienerius metus naudotą ilgalaikį turtą.
Aptariamoji PVM lengvata yra taikoma tik tada, kai invalidai yra šios įmonės samdomi darbuotojai. Jei invalidas pats turi savo individualią įmonę ir ten dirba, tai tokiai įmonei PVM lengvata nebus taikoma, kadangi šis invalidas dirba ne darbo sutarties pagrindu, o tiesiog kaip individualios įmonės savininkas. Tačiau, jei šis individualios įmonės savininkas pasisamdys darbuotoją invalidą, tai už šį samdomą darbuotoją jau bus galima pasinaudoti PVM lengvata.
Taigi matome, kad invalidus įdarbinančioms gamybinėms įmonėms numatytos gana didelės PVM lengvatos. I ir II grupės invalidų darbas šioms įmonėms visiškai nieko nekainuoja, nes jų algoms turėtas įmonių išlaidas visiškai kompensuoja PVM lengvata. Gamybinės įmonės, įdarbinančios III grupės invalidus, už jų darbą turi mokėti tik socialinio draudimo įmokas. Deja, kiek teko patirti, labai mažai invalidų pasinaudoja aptartąja PVM lengvata. Galbūt daugiau aktyvumo čia turėtų parodyti patys darbo ieškantys invalidai ir užimtumu besirūpinantys LASS darbuotojai.
Truputį kitokia PVM lengvata nustatyta akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių visos akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms. Jos apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM mažina 100 proc. Analogiška PVM lengvata taikoma ir iki šią lengvatą nustatančio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kitų rūšių įmonėms, kurių steigėjais yra tik invalidų visuomeninės organizacijos. Taigi invalidų visuomeninėms organizacijoms priklausančios kitų rūšių įmonės, skirtingai nuo akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, gali pasinaudoti minėta PVM lengvata tik tokiu atveju, jei šios įmonės yra įsteigtos iki 1998 m. gegužės 1 d., t.y. iki LR Pridėtinės vertės mokesčio 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. VIII-707 įsigaliojimo datos. Akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių visos akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms, ši lengvata taikoma nepriklausomai nuo to, kada tokios bendrovės įsteigtos.
Toks skirtingas PVM lengvatos taikymas invalidų visuomeninių organizacijų įmonėms nei kitokioms įmonėms, įdarbinančioms invalidus, turi ir savo pliusų bei minusų. Viena vertus, gerai, kad invalidų visuomeninių organizacijų įmonėms nereikia mokėti PVM, tačiau, kita vertus, šios įmonės neskatinamos įdarbinti invalidų, nes nepriklausomai nuo to, ar šiose įmonėse dirbs invalidų, ar ne, joms nereikia mokėti PVM.
