NEREGYS IR VISUOMENĖ
Alvydas VALENTA
SOCRATES PROGRAMOS IR JŲ GALIMYBĖS
GRUNDTVIG IR MINERVA
Praėjusiame žurnalo numeryje, straipsnyje "Europos sąjunga - jau dabar", apžvelgėme kai kurias Europos Sąjungos vykdomas ir vykdytas programas ilgiau apsistodami prie vienos iš jų - "Socrates". Priminsime, kad "Socrates" susideda iš 5 atskirų programų - "Comenius", "Erasmus", "Grundtvig", "Minerva" ir "Lingua". Šiame straipsnyje plačiau aptarsime dvi iš jų: "Grundtvig" ir "Minervą". Abi šios programos vienaip ar kitaip susijusios su švietimu, tačiau jose gali dalyvauti suaugę žmonės bei tuos žmones jungiančios, telkiančios valstybinės institucijos, nevyriausybinės, siekiančios pelno ir jo nesiekiančios organizacijos. Vadinasi, ir mes!
Programa "Grundtvig" pavadinta danų dvasininko ir rašytojo N. Grundtvigo (1783 - 1872) vardu. N. Grundtvigas laikomas Šiaurės šalių mokymosi visą gyvenimą tradicijos pradininku. Jo aukštesniosios liaudies mokyklos koncepcija buvo pagrįsta idėja, kad prasmingas švietimas privalo būti prieinamas paprastam žmogui visą gyvenimą ir turi apimti ne tik žinias, bet ir pilietinę atsakomybę, kultūrinę asmenybės raidą. Programa "Grundtvig" siekiama tobulinti suaugusiųjų švietimą, suteikti didesnes nuolatinio mokymosi galimybes Europos piliečiams. Svarbiausi tikslai: skatinti europinį suaugusiųjų švietimo institucijų bendradarbiavimą, gerinti pačių suaugusiųjų ugdymą, skatinti diskusijas apie nuolatinį mokymąsi ir padėti skleisti gerąją patirtį. "Suaugusiųjų švietimas" - plati sąvoka, apimanti visus mokymosi būdus formalioje ir neformalioje suaugusiųjų mokymosi sistemoje. "Suaugusiais" laikomi visi asmenys, vyresni nei 25 metų; taip pat visi 16 - 24 metų asmenys, kurie daugiau nedalyvauja pirminiame mokymo procese.
"Grundvig" skirta asmenims, kurių noras mokytis labai motyvuotas. Jų tikslai gali būti tokie:
1) gerinti savo galimybes, kad būtų galima atlikti visavertį ir aktyvų vaidmenį visuomenėje; ugdyti tarpkultūrinį savo supratimą;
2) praplėsti savo galimybes įsidarbinant, įgyjant naujų arba atnaujinant senus įgūdžius;
3) gerinti savo galimybes įsijungti į formalųjį švietimą arba į jį sugrįžti.
Nors programa prieinama visiems, daugiausia dėmesio skiriama asmenims, neturintiems bazinio išsilavinimo ir kvalifikacijos, gyvenantiems kaime ir vietovėse, kur nepalankios sąlygos; taip pat turintiems specialių ugdymo poreikių. "Grundtvig" gali dalyvauti organizacijos, priklausančios formaliai mokymo sistemai (mokyklos, universitetai) ir jai nepriklausančios - asociacijos, nepelno organizacijos, vietinių bendruomenių finansuojamos iniciatyvos, bibliotekos, ligoninės. Šalia "formalaus" bei "neformalaus", vartojama ir "informalaus" mokymosi sąvoka. Tai mokymasis šeimoje, savanorių draugijose.
"Minerva" - tai programa, siekianti skatinti Europos šalių bendradarbiavimą atviro ir nuotolinio mokymosi (ANM) srityje, taikyti informacijos ir komunikacijos priemones (IKP). Svarbiausia "Minervos" projektų funkcija - plėtoti novatoriškas pratybas ir paslaugas. Tokia veikla turėtų skleisti žinias apie ANM arba IKP naudojimą, padėti žmonėms įsisavinti reikalingą mokymosi medžiagą. Projektų dalyvių siūlymai gali būti orientuoti į mokymąsi klasėje, nuotolinį mokymą arba abiejų modelių kombinaciją. Programai skirtame leidinyje smulkiai vardijamos institucijos bei organizacijos, galinčios joje dalyvauti. Mes to nedarysime, nes programoje gali dalyvauti visos institucijos (nuo universiteto iki neįgaliųjų organizacijos), praktikuojančios atvirą nuotolinį mokymą arba savo veikloje naudojančios naujausias informacijos bei komunikacijos priemones. Ir "Grundtvig", ir "Minerva" pirmenybę teikia projektams, trunkantiems vienerius arba dvejus metus, ypatingais atvejais projekto trukmė gali būti treji metai. Programų sudarytojai specialiuose, joms skirtuose leidiniuose smulkiai aptaria projektų tipus, finansavimo sąlygas bei reikalavimus, sumas ir panašius dalykus.
Visose ES programose ypač atkreipiamas dėmesys į neįgalius žmones. Štai "Socrates" skirtuose leidiniuose nurodoma, kad programa skatins neįgalių asmenų dalyvavimą įvairioje veikloje įskaitant ir padidintą finansinę paramą dalyviams. 1993 m. vasario 25 d. buvo priimtas nutarimas, įsteigiantis trečiąją Helios II programą neįgaliųjų asmenų naudai. Kaip atsimename iš praeito straipsnio, ši programa jau baigėsi, tačiau dėmesys neįgaliems žmonėms išlieka ir toliau. 1996 m. gruodžio 20 d. priimta atskira Europos Tarybos rezoliucija "Dėl lygių galimybių žmonėms su negale". Panašių rezoliucijų, protokolų galėtume išvardyti ir daugiau.
KĄ IŠ TIKRŲJŲ GALIME?
Iki šiol kalbėjome tik apie "Socrates" galimybes. Tačiau, matyt, niekam nekyla abejonių, kad vienaip kokios nors galimybės atrodo popieriuje ir truputį kitaip realiame gyvenime. Ką realiai dalyvavimas "Socrates" gali duoti neįgaliems Lietuvos žmonėms? Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad Kaune, Technologijos universitete, jau keleri metai veikia regioninis distancinio mokymo centras. Centro darbuotojai parengė neįgaliems žmonėms skirtą projektą "Adis". Projekto rezultatus centro darbuotoja Judita Kasperiūnienė trumpai pakomentavo šitaip: "Parengta ir neįgalių žmonių organizacijoms išdalinta kompaktinė plokštelė "Kompiuterinio raštingumo kursas" lietuvių ir anglų kalbomis. Taip pat parengtos dvi metodinės medžiagos; viena žmonėms, dirbantiems su neįgaliaisiais, antra - patiems neįgaliesiems: kaip taisyklingai sėdėti prie kompiuterio, kaip daryti atsipalaidavimo pratimus ir pan. Čia mums daug padėjo Kūno kultūros instituto darbuotojai. Apmokėme dvi pilotines grupes - ateityje tie žmonės patys mokys kitus." Pirmoji projekto dalis jau baigėsi, rengiamasi antrajai. Jos metu numatyta sukurti motyvacinę vaizdajuostę, įsteigti neįgaliems žmonėms skirtą interneto portalą (tokia interneto svetainių rūšis). Utenos medicinos koledžas kartu su airiais rengs studiją apie neįgaliųjų elgsenos ypatumus.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių kompiuterių technikos taikymo skyriaus vedėjas Vitas Purlys nusiteikęs gerokai skeptiškiau: "Apie regioninį distancinio mokymo centrą girdėjau, bet tai, ką darome mes ir ką daro jie, - skirtingi dalykai. Jie sakosi parengę kompiuterinio raštingumo kursą judėjimo negalę turintiems žmonėms: žmogus, dirbdamas su kompiuteriu, sėdi ne ant kėdės, bet vežimėlyje, - kokios čia reikia ypatingos specifikos? Nemanau, kad aklieji šita plokštele galėtų pasinaudoti. Visada žiūriu šiek tiek atsargiai, kai sveikieji rengia projektus neįgaliesiems. Nesakau, kad tai daroma iš blogos valios, kad siekiama kokios nors naudos, tačiau dažniausiai tokiuose projektuose išnyksta negalės ar atskirų negalių specifika. Apie "Socrates" mes žinome. Kartu su ispanais ir italais vienai iš "Socrates" programų - "Comenius" - esame pateikę projektą. Laikas eina, o atsakymo nėra. Žinoma, tai dar nereiškia, kad jo nebus. Aš pats praėjusių metų rugsėjo mėnesį dalyvavau Belgijoje, "Socrates" partnerių paieškai skirtame seminare".
V. Purlys optimizmu netrykšta. Skeptikų, reikia manyti, atsiras ir daugiau. Imkime kad ir J. Kasperiūnienės paminėtą būsimą Utenos medicinos koledžo ir airių studiją apie neįgalių žmonių elgsenos ypatumus. Vienokia žmogaus elgsena Lietuvoje, kur invalidumo pensijos vos užtenka pragyvenimui, kitokia - Airijoje, kur gyvenimo lygis gal dar skandinavų lygio nepasiekė, bet tikrai yra aukštesnis negu mūsų šalyje - tad ar gali iš tokios studijos išeiti kas nors tikrai vertinga? Universalių sprendimų ir atsakymų, matyt, čia nerasime. Jau suspėjome įsitikinti, kad pinigų veltui net susivienijusioje Europoje niekas nedalina, kad biurokratai tarybiniais laikais sėdėjo ne tik Maskvoje, bet jų užtenka ir Briuselyje. Vis dėlto negalime nepripažinti, kad erdvės veikti irgi esama.
"Socrates" interneto tinklalapis, skirtas neįgaliesiems http://europa.eu.in/comdg05/socprot-/disable/indexen.htm
"Socrates" Lietuvos atstovybės tel. 8-22 25 01 90, elektroninis "Socrates" Lietuvos atstovybės paštas
[email protected]
