JUBILIEJAI

Juozas EŽERSKIS

TEGUL SKAMBA MŪSŲ DAINOS


Folklorinis ansamblis “Sedula"Bemaž nuo pat organizuoto aklųjų sąjūdžio pradžios neregiai ir silpnaregiai labai daug dėmesio skyrė meno saviveiklai. Jau pirmajame Lietuvos aklųjų suvažiavime, dalyvio Vinco Lukoševičiaus liudijimu, fortepijonu skambino neregys Pranas Daunys norėdamas likimo draugams parodyti, ką sugeba išmokti nematantis žmogus. Mokinių muzikiniam lavinimui didelis dėmesys buvo skiriamas ir Kauno aklųjų institute. Jie buvo mokomi chorinio bei solinio dainavimo, skambinti fortepijonu ir groti kitais instrumentais. Netrukus prasidėjo koncertai visuomenei ir per Kauno radiofoną. Paskesniais metais meno saviveikla darėsi vis kvalifikuotesnė, įsiliejo į visos šalies kultūrinį gyvenimą. Meno saviveikla išugdė ne vieną neregį dainininką ir muzikantą, ne vieną brandų meno mėgėjų kolektyvą. Yra kolektyvų, gyvuojančių jau kelis dešimtmečius ir jų veikla nenutrūksta. Prie tokių ilgaamžių meno mėgėjų būrelių drąsiai galima priskirti ir Šiaulių aklųjų bei silpnaregių kultūros namų folkloro kolektyvą "Sedula", vadovaujamą Virginijos Gintilaitės. Jam rugsėjo 16 dieną sukanka jau 20 metų. Kolektyvas turi gausų repertuarą, yra plačiai žinomas Šiauliuose ir už jo ribų. Ir visus 20 metų jam vadovauja ta pati vadovė - Virginija. Stebėtinas žemaitiškas prieraišumas ir atkaklumas!

Virginija Gintilaitė pradėjo mokytis Kauno aklųjų internatinėje mokykloje, o mokyklą iškėlus į sostinę, 1977 m. baigė jau Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių vidurinę mokyklą. Turėjo gražų balsą, todėl, dar besimokydama Kaune, kartu mokėsi ir solinio dainavimo pas solistę Stasę Rapalienę, išugdžiusią ne vieną neregį dainininką. Baigusi vidurinę mokyklą Virginija metus laiko dirbo tuometiniame LAD Šiaulių GMK, nes reikėjo įsigyti darbo stažą invalidumo pensijai gauti. Tačiau noras dainuoti, siekti muzikinio išsilavinimo merginai nepraėjo, todėl ji ryžosi stoti į aukštesniąją Šiaulių muzikos mokyklą (dabar Šiaulių konservatorija) mokytis solinio dainavimo. Virginiją iš karto priėmė į antrą kursą, nes jos dainavimo lygis pranoko pirmakursiams keliamus reikalavimus. V. Gintilaitė muzikos mokyklą baigė 1981 m. pavasarį ir įsidarbino tuometiniuose LAD Šiaulių tarprajoniniuose kultūros namuose liaudies dainų atlikėjų ansamblio vadove. Tiesa, ansamblio dar kaip ir nebuvo, todėl jaunai vadovei pačiai teko susirasti būsimo kolektyvo dalyvių. Tačiau energingajai Virginijai problemų dėl to nekilo, nes tuojau atsirado 10 moterų, panorusių atlikti liaudies dainas, ir jau 1981 m. rugsėjo 16 d. įvyko pirmoji naujojo kolektyvo repeticija. Ši data pas mus laikoma "Sedulos" gimtadieniu. Tada moterys dainavo įvairių Lietuvos regionų liaudies dainas ir, matyt, gerai, gražiai jas atliko, nes 1983 m. LAD apžiūroje iškovojo teisę dalyvauti Pabaltijo aklųjų draugijų festivalyje Piarnu mieste. Tų pačių metų rudenį, iširus vyrų chorui, dalis jo "balsų" prisijungė prie folklorinio ansamblio. Dainos ansamblyje ėmė skambėti plačiau ir sodriau. Repeticija keitė repeticiją, vyko koncertai, apžiūros. Iki 1989 m. ansamblyje buvo tik dainininkai. 1989 m. atsirado ir muzikantų bei šokėjų. Taip kolektyvas tapo dar įdomesnis. Tada "Sedulos" vardo jis dar neturėjo. Tik 1994 m. jis buvo pavadintas "Sedula", buvusios LASS Šiaulių poilsiavietės garbei ir atminimui.

Mūsų "Sedula" nėra tipinis folkloro ansamblis, nes čia dainininkai nešoka, neina ratelių, o tik dainuoja. Šokius atlieka keturios poros, kurias paruošia choreografė Egidija Šėgždaitė. Taip atsitiko todėl, kad "Seduloje" daugelis dainininkų yra be regėjimo likučio arba mato labai silpnai. Todėl mes savo būrelį vadiname ne folkloriniu ansambliu, o folkloro kolektyvu. Nuo 1989 m. kolektyvas atlieka tik žemaičių folklorą, nes mūsų vadovė pati yra žemaitė, o be to, tokių ansamblių palyginti nėra daug. Mums lengviau patekti į dainų šventes, festivalius, nes esame įdomūs. 1990, 1994, 1998 m. mūsų "Sedula" dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose Klaipėdoje, Telšiuose, Kelmėje, Pakruojo dvare, o Šiauliuose be mūsų neapsieina nė viena folkloro šventė ar šiaip koks miesto renginys. Mes palaikome draugiškus ryšius su LASS kultūros namų folkloriniais ansambliais: kelmiške "Ramočia", vilniške "Versme", panevėžiečių "Pajauta", Šiaulių miesto ansambliais "Auda", "Sidabrine gija" - vieni su kitais susitinkame, pakoncertuojame, pabendraujame, pavakarojame.

Vienas iš įdomiausių mūsų kolektyvo bruožų, matyt, būtų toks, kad dalyvauja daug šeimų: Aldona ir Julius Meškoniai - Aldona dainuoja, o Julius muša būgną, Ina ir Nerijus Musteikiai, Jolanta ir Romualdas Norvilai, mama Audronė Jonaitienė ir duktė Diana Cibulskienė, Staselė ir Juozas Šukiai - Staselė dainuoja, o Juozas griežia smuiku, seserys Danutė Šniukienė ir Eugenija Janulienė. O Stefanija ir Domininkas Jočiai puikiai griežia armonikomis, yra garsūs armonikininkai ne tik Šiauliuose. Kurį laiką kolektyve šoko net LASS Šiaulių įmonės direktorius Edvardas Žakaris su žmona Jolanta.

"Seduloje" dainuoja 8 moterys ir 3 vyrai, turime 5 muzikantus ir 4 šokėjų poras. Tai įvairių profesijų žmonės: yra juristė, mokytoja, yra dirbančių LASS Šiaulių įmonėje, yra ir pensininkų. Kolektyvo sielos - seserys Danutė Šniukienė (seniūnė) ir Eugenija Janulienė. Jos labai gražiai sugeba bendrauti su neregiais ir juos supranta, pagloboja koncertinių išvykų metu.

Vadovės V. Gintilaitės pasiteiravau apie kolektyvo ateities planus. Virginija papasakojo, kad tuojau po atostogų pradės ruoštis gražiai, plačiai ir viešai paminėti kolektyvo įkūrimo 20-metį. Bus ruošiamasi ir 2002 metų Pasaulio lietuvių dainų šventei, vėl daug koncertuojama, dalyvaujama įvairiose šventėse ir festivaliuose.

- Tikiuosi, kad mūsų dainos dar ilgai ir plačiai skambės Lietuvos žemėje, skiepys meilę liaudies kūrybai, - sakė V. Gintilaitė.

Apibendrindamas šių metų LASS apžiūros rezultatus, vertinimo komisijos pirmininkas, visų mūsų autoritetas Juozapas Kairys savo straipsnyje "Po teminio vakaro konkurso" ("Mūsų žodis" Nr. 6) apie mūsų kolektyvą atsiliepė taip: "Puikiai visus nuteikė šiauliečių folklorinis ansamblis "Sedula" - jame ir neregių, ir gero meninio lygio pakako". Gerai, kad ne vienas LASS meno kolektyvas dalyvauja visos šalies kultūriniame gyvenime.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]