MEDICINA
SENATVĖS AKIŲ LIGOS
Žmogų, sulaukusį senatvės, pradeda kamuoti įvairiausios ligos. Gal todėl poliklinikose, ligoninėse tiek daug garbingo amžiaus besigydančių žmonių. Tarp kitų negalavimų ne paskutinę vietą užima regėjimo sutrikimai. Štai Vilniaus Misionierių ligoninėje suaugusių akių ligų skyriuje 80 proc. pacientų yra senyvo amžiaus žmonės.
Visą amžių patikimai tarnavusios akys vieną dieną ima ir sutrinka. Staiga sutrikus regėjimui, dažniausiai ligonis kreipiasi iškart. Jei regėjimas silpsta palaipsniui, žmogus paprastai kreipiasi, kai liga įsisenėjusi. Norint išvengti regėjimo komplikacijų, aklumo, būtina rūpintis savo akimis. "Mūsų žodžiui" apie senatvės regėjimo sutrikimus bei dažniausiai pacientus kamuojančias akių ligas sutiko papasakoti Vilniaus Misionierių ligoninės suaugusių akių ligų skyriaus vedėja Loreta Sipailienė.
Regėjimo sutrikimų būna įvairiausių
Daugiausia ligonių - senyvo amžiaus žmonės. Jiems dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra sutrikęs regėjimas. Nesurasdami išeities jie kreipiasi į mus, medikus, pagalbos. Daugeliui padedame. Deja, ne visiems. Gydant daug ką lemia pati liga ir jos stadija. Kai kurių susirgimų negalime išgydyti. Tokiais atvejais tik pristabdome ligą. Konkrečiai kalbant apie senyvo amžiaus žmonių akių ligas, reikėtų nurodyti kelias: pati populiariausia - katarakta. Antroji pagal paplitimą - glaukoma. Minėtinos dar kelios: akies tinklainės degeneracija, akių sausėjimas bei ašarojimas.
Šį kartą pakalbėsime apie glaukomą.
Nepagydomoji glaukoma
Glaukoma - tai progresuojanti regimojo nervo neuropatija. Šią ligą sąlygoja keli veiksniai.
1. Padidėjęs akispūdis - akies turinio spaudimas į akies obuolio kapsulę. Normalus akispūdis - nuo 15 iki 20 mm gyvsidabrio stulpelio matuojant Ščioco metodu. Svyravimai per parą neviršija 3 - 5 mm gyvsidabrio stulpelio (ryte šiek tiek aukštesnis negu vakare), jo pastovumas būtinas normaliam akies kapsulės dangalų, ypač tinklainės bei regos nervo darbui.
2. Prasta akies nervo kraujotaka - akis nepakankamai aprūpinama krauju.
Minėtini glaukomos simptomai.
1. Akipločio siaurėjimas. Akiplotis - tai erdvė, kurią mato akis, kai galva nejudinama, o žvilgsnis fiksuotas į vieną tašką. Akipločiu charakterizuojama viena iš regėjimo funkcijų - periferinis regėjimas, kuris susijęs su tinklainės periferine dalimi. Akipločio dydis priklauso nuo objekto ryškumo, fono ir charakteristikų. Akipločio susiaurėjimas ligonių pastebimas tik vėlesnėse glaukomos stadijose.
2. Aplink šviesos šaltinį matomi spalvoti ratilai.
3. Užeinantis ir praeinantis rūkas.
4. Vienas iš galimų simptomų akyje - svetimkūnio jutimas.
5. Progresuojantis regėjimo blogėjimas.
Glaukomos kilmė kol kas nežinoma. Glaukoma yra kelių rūšių: įgimta, suaugusių žmonių glaukoma, kuri skirstoma į pirminę ir antrinę. Ji gali būti atviro ir uždaro kampo. Kaip jau minėjau, šis susirgimas būdingas pagyvenusio amžiaus žmonėms. Deja, ja susergama ir vaikystėje.
Vaikystėje glaukomą dažniausiai lydi ragenos išsitempimas ir akies obuolio padidėjimas. Rečiau glaukoma pasitaiko jaunystėje. Glaukoma yra pagrindinė aklumo priežastis.
Siekiant užkirsti kelią visiškam aklumui, būtina kuo anksčiau nustatyti diagnozę, reikalingas terapinis bei laiku taikomas chirurginis gydymas, nuolatinė gydytojo oftalmologo priežiūra. Dabar glaukoma gydoma gan efektyviai. Vis dėlto, nepaisant medikų pastangų, kiekvienais metais daugėja žmonių, apakusių nuo šios ligos. Glaukoma pradedama gydyti lašinant į akis specialius lašiukus. Pirmiausia paskiriami betablokatoriai. Populiariausias iš jų - timololas. Jeigu betablokatoriai kontraindikuotini, pasirenkamas trusoptas. Jį galima derinti su betablokatoriais. Nereikia užmiršti seno, visiems gerai žinomo vaisto - pilokarpino. Šis vaistas dažniausiai vartojamas uždaro kampo glaukomos gydymui. Tikslas - vyzdžio susiaurinimas. Deja, nuo šio vaisto išsivysto pseudotrumparegystė. Ligoniams, sergantiems glaukoma, galime pasiūlyti naują vaistą - latanoprostą. Šis vaistas skiriamas tik tada, kai kiti vaistai nepadeda. Išvardintų vaistų tik vienų lašinimas arba jų derinimas - pagrindinis glaukomos gydymo būdas.
Kai akių lašai nepadeda, glaukoma gydoma lazeriu. Lazerinis gydymas - konservatyvaus (vaistais) ir chirurginio gydymo tarpinė grandis. Gydant glaukomą naudojami dvejopi lazeriai.
1. YAG lazeris. Juo gydoma uždaro kampo glaukoma. Lazeriu akies rainelėje padaromos skylutės, per kurias iš užpakalinės į priekinę akies kamerą nuteka skysčiai. YAG lazeriu pagerinama akies skysčių cirkuliacija.
2. ARGONINIS lazeris. Taikomas atviro kampo glaukomai gydyti. Juo atliekama taip vadinama trabekulo plastika. Argoniniu lazeriu akyje padaromi specialūs nudegimo židiniai, kurie stimuliuoja geresnį akies skysčio nutekėjimą.
Nepadėjus ir šiam gydymo būdui, daroma priešglaukominė chirurginė operacija. Tada akyje, po akies obuolio gleivine, daromi specialūs kanalai skysčiui nutekėti.
Gydant glaukomą svarbiausias vaidmuo tenka pacientui. Jis turi suprasti, jog ši liga nepagydoma. Gydymas gali tik pristabdyti ligą. Pacientas privalo reguliariai, kiekvieną dieną, nustatytomis valandomis lašinti į akis vaistus. Praleidus nors vieną lašinimą pakyla akispūdis. Todėl pablogėja regimojo nervo būklė. Žmogus, sergantis glaukoma, privalo nuolat lankytis pas okulistą ir griežtai laikytis paskirto gydymo režimo.
Kartais glaukoma progresuoja esant normaliam akispūdžiui. Netgi yra viena glaukomos formų - tai normalaus akispūdžio glaukoma, dažniausiai siejama su pablogėjusia kraujotaka. Liga paprastai paūmėja dėl amžiaus, sumažėjusio kraujospūdžio ir aterosklerotinių susirgimų.
Glaukomos profilaktika ir paprasta, ir sudėtinga. Sulaukus 40 metų reikėtų nors vieną kartą per metus pasitikrinti akispūdį. Poliklinikos oftalmologas turėtų kasmet ištirti ir jūsų akių dugną. Taip būtų užkirstas kelias pavojingoms akių ligoms - ypač glaukomai. Jau sergant glaukoma, du kartus per metus reikia išsitirti akiplotį.
