IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS
Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA
VIENA IŠ ANELIŲ
Liepos 1 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1921) Anelė Narušytė-Bankauskienė, LAD veikėja. Ji gimė Antatilčių kaime (Ukmergės raj.). Nematė iš vaikystės dėl ligos. Mokėsi Kauno aklųjų institute. Jį baigė įgijusi mezgimo ir šepečių gamybos amatus. Nuo 1945 m. iki 1993 m. dirbo darbininke LAD Kauno kombinate. LAD narė nuo 1944 m. spalio mėn. Dalyvavo meno mėgėjų būreliuose: dainavo chore, skambino kanklėmis. Kauno aklųjų bibliotekai brailio raštu perrašė knygų. Pagal "Lietuvos aklųjų draugijos metraštį" už gerą darbą ir visuomeninę veiklą yra gavusi daug padėkų, premijų, apdovanota garbės raštais.
ANTANUI KAZLAUSKUI - 70
Liepos 14 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1931) Antanas Kazlauskas, LASS veikėjas. Jis gimė Lukšių kaime (Jonavos raj.). Po sužeidimo 1944 m. silpo regėjimas. LAD (LASS) narys nuo 1973 m. kovo mėn. 1974-1987 m. dirbo Kauno aklųjų kombinate darbininku. Yra ilgametis LASS Jonavos rajono tarybos narys, pirmininkės pavaduotojas, veiklus visuomenininkas.
ĮŽYMUSIS TIFLOPEDAGOGAS
ALFONSAS VALAŠINAS
Liepos 24 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1906) Alfonsas Valašinas, pedagogas. Gimė Židonių kaime (netoli Joniškėlio), valstiečių šeimoje. Baigęs Linkuvos gimnaziją, VDU studijavo kalbas ir literatūrą, o po Antrojo pasaulinio karo 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą.
Dar iki karo A. Valašinas dirbo žurnalo "Naujoji romuva" redakcijoje, iš užsienio kalbų išvertė knygų. 1945-1950 m. buvo Valstybinės pedagoginės literatūros leidyklos redakcijos vedėjas; 1951-1978 m. - Kauno aklųjų vidurinės internatinės mokyklos mokytojas, mokė vokiečių kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, esperanto. 1951-1960 m. ėjo direktoriaus pavaduotojo auklėjimo reikalams pareigas. Kartu buvo ir mokymo dalies vedėju.
Jis parengė keliasdešimt pranešimų tiflopedagogikos klausimais, juos skaitė aklųjų ir silpnaregių mokyklų pedagoginiuose pasitarimuose, pedagoginiuose skaitymuose, tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse konferencijose. Išspausdino nemaža straipsnių periodikoje. LAD leidykla brailio raštu buvo išleidusi jo knygų: "Žymūs aklieji", "Aklųjų mobilumas ir jo lavinimas", "Kauno aklųjų mokyklos-internato tiflopedagoginio darbo apžvalga" ir kt. Iš vokiečių kalbos išvertė knygų tiflopedagogikos ir aklųjų reabilitacijos klausimais.
Už darbus tiflologijos srityje 1979 metais A. Valašinui buvo paskirta Lietuvos aklųjų draugijos tiflologijos premija.
Išėjęs į pensiją, kurį laiką jis dirbo LAD Kauno miesto aklųjų reabilitatoriumi. Mirė 1997 m. gegužės 15 d.
LIETUVOS AKLŲJŲ SĄJUNGA
Liepos 24-25 dienomis sukanka 75 metai, kai įvyko (1926) Lietuvos aklųjų pirmasis suvažiavimas.
Remiant Lietuvos karo invalidams šelpti komitetui, 1926 m. liepos 24-25 dienomis Kaune, Liaudies namuose, įvyko Lietuvos aklųjų pirmasis suvažiavimas. Jame dalyvavo 200 aklųjų. Suvažiavimas nutarė įsteigti aklųjų sąjungą, priėmė sąjungos įstatus. Buvo išrinkta Lietuvos aklųjų sąjungos (LAS) centro valdyba, jos pirmininkas - majoras Petras Šeštakauskas, regintis. Valdyboje buvo ir neregys karo invalidas, savanoris Pranas Daunys, kurio pastangomis ir įvyko šis aklųjų suvažiavimas.
LAS tikslas buvo: burti Lietuvos akluosius į organizaciją, rūpintis jų materialiniais, švietimo ir kultūros reikalais. LAS tikslai ir uždaviniai atsispindėjo įstatuose.
Vos įsikūrusi, LAS rūpinosi įsteigti aklųjų institutą. 1927 m. jai pasisekė gauti lėšų iš Vidaus reikalų ir švietimo ministerijų. Buvo nupirktas namas Kaune, Tvirtovės alėjoje (dabar Taikos prospektas) su nemažu sklypu. Tų pačių metų lapkričio 15 d. aklųjų institutas buvo įsteigtas, o 1928 m. vasario 27 d. atidarytas: nuo tos dienos prasidėjo pirmieji mokslo metai. 1929 m. LAS nupirko kitą šalia esantį namą. Nors institutas prasiplėtė, tačiau į jį negalėjo patekti visi jauni, galį mokytis aklieji. Todėl LAS centro valdyba pasirūpino naujo patogaus instituto pastato projektavimu. Pastato sąmatinė vertė siekė 365 tūkst. litų. Sąjunga tiek lėšų neturėjo, todėl šio sumanymo neįgyvendino. Instituto naujos patalpos buvo pastatytos tiktai 1937 m. pagal kitą projektą, jau vadovaujant Lietuvos akliesiems globoti draugijai.
LAS pirmoji pradėjo leisti žurnalą reginčiųjų raštu "Mūsų aklieji".
LAS buvo numačiusi rengti viešus koncertus, steigti bendrabučius, sanatorijas, prieglaudas, savišalpos kasas, kooperatyvus, parduotuves, dirbtuves. Ne viską suspėjo padaryti. Tik buvo įsteigta gamybinė dirbtuvė, kurioje aklieji darbininkai darė šepečius ir hamakus.
LAS antrasis suvažiavimas įvyko 1930 m. rugsėjo 21 d. Aklųjų instituto patalpose. Per suvažiavimą kilus konfliktui tarp Prano Daunio ir centro valdybos pirmininko Petro Šeštakausko suvažiavimas buvo nutrauktas ir faktiškai LAS iširo. Mat P. Daunys ir jo šalininkai norėjo, kad sąjungai vadovautų aklieji, o P. Šeštakauskas ir kiti manė, kad kol kas aklieji būsią nepajėgūs tai daryti. Vietoj LAS tų pačių metų lapkričio mėnesį buvo įsteigta Lietuvos akliesiems globoti draugija. Oficialiai LAS paleista 1931 m. sausio 30 d. Taip pasibaigė Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pirmasis etapas.
