ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA
Juozas DAUNARAVIČIUS
KUKLUS JUBILIEJUS
1991 m. birželio 24 d.- liepos 20 d. LASS CT ir LR Kultūros ir švietimo ministerijos iniciatyva Vilniaus Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje vyko pirmieji Lietuvoje orientacijos ir mobilumo kursai, kuriuos vedė profesionalūs specialistai iš Lenkijos - Jadvyga Kučinska-Kvapiš, profesorė iš Varšuvos specialiosios pedagogikos akademijos ir Jacekas Kvapišas, atsakingas Lenkijos švietimo ministerijos darbuotojas.
Iš anksto LASS darbuotojų Zitos Juodkienės ir Antano Ruginio dėka buvo paskelbtas konkursas ir atrinkta 12 klausytojų iš įvairių miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šalčininkų. Daugiausia buvo pedagogai iš A.Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinės bei Kauno suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos.
Minėtina geranoriška dalykiška kursų atmosfera ir kvalifikuotas teorinių žinių pateikimas bei dėstytojų dalijimasis savo darbo patirtimi. Sužinojome, kaip metodiškai perduoti žinias, kad aklasis sugebėtų savarankiškai judėti uždaroje ir atviroje erdvėje, saugiai eitų su reginčiu palydovu ir ilgąja lazdele. Galėjome klausti, diskutuoti ir išsakyti savo nuomones.
Visiems neįprasta buvo tai, kad įgytas žinias turėjome pritaikyti praktiškai poromis po du: iš pradžių vieni užsirišdavome specialų raištį ant akių ir "trumpam" prarasdavome regėjimą, o kiti mokėme, kaip susiorientuoti. Kiekvieną tokį "akląjį" saugojome nuo įvairių pavojų ir galimų nemalonumų. Šitaip reikėjo eiti ir su reginčiu palydovu, o vėliau ir su ilgąja lazdele Gerosios Vilties vidurinės mokyklos koridoriais bei šalia mokyklos pastatų, vaikščioti po Skroblų gatvės mikrorajoną. Ėjome per pėsčiųjų perėjas Savanorių prospekte, Žemaitės gatvėje. Turėjome keltis eskalatoriumi į reikiamą aukštą Vilniaus universalinėje parduotuvėje, be palydovo įlipti į troleibusą, nuvažiuoti keletą sustojimų ir t.t. Įtvirtinome turimus įgūdžius savarankiškai eidami su baltosiomis lazdelėmis J. Basanavičiaus, Švitrigailos, Mindaugo, Algirdo gatvėmis.
Reportažą apie šiuos kursus per Lietuvos televiziją rodė "Panorama".
Mokslo šaknys karčios
Praeivių reakcija buvo įvairi: jie stengėsi "akliesiems" padėti ir paėmę ar pagriebę už rankos "tempdavo" numanoma kryptimi. Kiti su liūdesio ir skausmo išraiška veide palydėdavo žvilgsniu "apakusių" jaunų žmonių būrelį. Treti su susidomėjimu klausė: "Kas gi čia vyksta?" Neišvengėme ir komiškų situacijų. Kartą, nuėję vieną iš duotų maršrutų ir "nusiplėšę" raiščius nuo akių, patenkinti sėdomės pailsėti, juokdamiesi dalijomės patirtais įspūdžiais. Staiga išgirdome pasipiktinusios praeivės balsą:
- Aš maniau, kad jie akli, o pasirodo - viską mato, tik vaidina... Kolūkiuose šienas negriebtas, o čia šitaip išsidirbinėja...
Įdomiai atsitiko ir Skroblų mikrorajone, kur vienas gyventojas, užmigęs šalia tako, tikriausiai padauginęs degtinės, savo knarkimu išgąsdino kaunietę Vidą, kuri buvo įsitikinusi - ją tuoj užpuls ir įkąs gyvatė.
Kursuose įgijome neįkainojamos patirties, kurią vėliau panaudojome mokydami orientacijos ir mobilumo.
Dešimtmečio rezultatai
Ką nuveikėme? Objektyviai įvertinti negalėčiau, kadangi ne kartą teko imtis iniciatyvos, nors už organizacinį darbą nebuvau atsakingas. Mokiau įvairių ėjimo maršrutų ne vieną dešimtį aklųjų, todėl iš dalies galiu būti atsakingas. Kalbant apie nuveiktus darbus, reikėtų išskirti tai, kad aklųjų ir silpnaregių orientacija ir mobilumas, kaip mokymo dalykas, tapo kertiniu akmeniu reabilituojant naujai apakusius suaugusius. Jiems užsiėmimai vyksta ten, kur gyvena: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ugdymo centruose.
Atsirado būrelis aklųjų, kurie pradėjo savarankiškai vaikščioti miesto gatvėmis: studentai - į paskaitas, vyresnio amžiaus žmonės - į svečius ar pasivaikščioti. Yra aklųjų, kurie su baltąja lazdele keliauja į darbą ir savarankiškai grįžta iš jo. Yra ir tokių, kurie sugeba nuvykti ir orientuojasi keliuose miestuose pagal žinomus maršrutus.
Iš aklumo simbolio baltoji lazdelė tampa savarankiškumo simboliu. Mūsų aklieji turi puikias Kanados firmos "Ambu Tech" ilgąsias vientisines ir sulankstomas lazdeles, kurių nupirko LASS centro taryba 1999 m.
LR Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiųjų ekspertų komisija yra patvirtinusi dvi aklųjų ir silpnaregių orientacijos bei mobilumo mokymo programas suaugusiems ir mokyklinio amžiaus moksleiviams (1997 m., 2000 m.).
Šviečiame ir visuomenę: organizuojami įvairūs pokalbiai, paskaitos, pranešimai, spausdinami straipsniai respublikinėje spaudoje, pateikiama reportažų per radiją ir televiziją. Supažindiname socialinius darbuotojus, bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius ir pedagogus su aklųjų ir silpnaregių galimybėmis, konsultuojame įvairiais klausimais aklųjų ir silpnaregių šeimų narius.
Ateities planai
Pavyzdį galime imti kad ir iš amerikiečių, kurie jau pasibaigus šimtmečiui apibendrina sukauptą aklųjų ir silpnaregių reabilitacijos patirtį. Į muziejus stengiasi surinkti visas tiflotechnines priemones, kuriomis naudojosi aklieji ir silpnaregiai. Kompiuterizuojama visa įmanoma literatūra aklųjų ir silpnaregių ugdymo klausimais.
Mes irgi turime įvertinti bei koreguoti aklųjų ir silpnaregių reabilitacijos sistemą Lietuvoje, kad ji būtų šiuolaikiška, efektyvi ir profesionali. Tačiau svarbiausia - išklausyti pačių aklųjų ir silpnaregių, sužinoti, ko jie pageidautų - ypač pritaikant aplinką, ką siūlytų keisti, tobulinti ar įdiegti.
Tikiuosi, kad anuomet, 1991 m. birželį liepą, atliktas bendras Lenkijos dėstytojų ir mūsų pedagogų darbas nebuvo beprasmis, kad sukauptomis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais visada galės naudotis aklųjų bendruomenės nariai.
