MUMS RAŠO
Irena ŽURUMSKIENĖ
Gerb. redakcija,
Perskaičiusi "Mūsų žodyje" 2000 m. Nr.12 išspausdintą LASS kreipimąsi, pasirašytą LASS pirmininko O. Petrausko ir LASS centro tarybos reikalų komisijos pirmininko J. Kairio, ilgai svarsčiau - parašyti jums apie Kauno "Vyturio" vidurinės mokyklos "Credo" klasės (vaikų su negale) muzikinį ugdymą ar nerašyti.
Taigi rašau. Jau apie 1997 metus humanitarinių mokslų daktaras, profesorius A. Piličiauskas ir aš, mokytoja metodininkė Irena Žurumskienė, Kauno "Vyturio" vidurinėje mokykloje prie instrumentinio skyriaus, kurio vedėja tuo metu buvau, įkūrėme "Credo" klasę. Norinčių mokytis dainuoti ar groti pasirinktu muzikos instrumentu atsirado nemažai vaikų su negale. Tarp jų ir 5 metukų Giedrius Plukis visai nematantis nuo gimimo ir 7 metukų Dainius Kleišmantas su įgimta abiejų akių katarakta.
Apie tai, kaip sekasi vaikams integruotis į muzikinį gyvenimą, apie jų džiaugsmą, kad kartu su sveikaisiais vaikais gali muzikuoti, dažnai skaitydavome "Kauno dienoje" ar "Dialoge". "Credo" klasės vaikai dalyvauja ir įvairiose programose - tokiose, kaip Tarptautinis festivalis Latvijoje, mokslinė konferencija "Neįgaliųjų meninis ugdymas" Šiauliuose ir kitoje veikloje.
Šiuo metu, po pakartotinės sunkios akių operacijos, aš jau nedirbu. Esu II grupės regėjimo invalidė. Savo darbą "Credo" klasėje perleidau jaunesniems kolegoms. Dabar turiu mažytį hobį. Tais pačiais 1997 metais pradėjau rašyti trumpas pasakėles anūkėliams, kurie vis prašydavo: "Motule, sugalvok negirdėtą pasaką".
Jei leisite, paseksiu vieną ir Jums - gal bus įdomu ir žurnalo skaitytojams.
Margutis
Padėjo vištytė Kiaušinį. Gal ir ne vietoje padėjo, nes jis tik sukrutėjo ir pradėjo ridentis. Rieda sau, rieda Kiaušinis ir juokiasi iš smagumo:
- Chi-chi-chi, cha-cha-cha!
Tik mato, kad jau visai nebetoli Šalpusnis žydi. Visas geltonas, išsiskleidęs prieš saulę, kiek tik gali. O ant Šalpusnio Bitelė po žiedadulkes kapanojasi.
- Ei, traukitės, traukitės man iš kelio! - šaukia Kiaušinis.
Bitutė tik sudūzgė ir nuskrido, o Šalpusnis kaipgi pasitrauks iš kelio - negali. Tai Kiaušinis ir perriedėjo per jo geltonus lapelius ir dar geltonesnes žiedadulkes.
Perriedėjo Kiaušinis ir žiūri - ogi jis visas geltonais, žaliais ruoželiais, taškeliais nusidažė.
- Oi, koks aš gražutis! Chi-chi-chi, - vėl džiaugiasi Kiaušinis ir rieda toliau. Ogi žiūri - vėl priešais jį gėlytė Žibutė mirksi savo didelėmis melsvomis akelėmis.
- Ei, ei, traukis! Traukis greičiau man iš kelio! - visu balsu šaukia Kiaušinis. Na, kaipgi gėlytė pasitrauks iš kelio. Tik užsimerkė ir laukia, kas čia bus. O Kiaušinis ri-da-dai ir per Žibutę perriedėjo. Žiūri į save ir mato, kad visas melsvais Žibutės žiedlapiais nusidažė. Rieda Kiaušinis tolyn ir dar linksmiau juokiasi:
- Chi-chi, cha-cha, koks aš gražus!
Bumt! Ir staiga sustojo Kiaušinis į žolės kupstelį atsitrenkęs.
Tuo metu ėjo du broliukai Lukas ir Ignukas ir pamatė Kiaušinį.
- Žiūrėk, broliuk, koks gražus Kiaušinis guli. Pasiimkime.
- Pasiimkime. Mamytei parodysime, - pritaria broliukas. Parnešė kiaušinį namo ir sako:
- Mamyte, žiūrėk, kokį gražų Kiaušinį radome!
- O, - sako Mamytė, - tai gi Margutis. Velykinis Margutis! Jau Velykos. Šv. Velykos atėjo!
