JUBILIEJAI
Jadvyga Zinaida JANULEVIČIŪTĖ
MES MYLIME JUS, MONSINJORE!
Nedažnai tenka sutikti tokį energingą ir gerumu bei dėmesingumu spinduliuojantį žmogų, koks yra Panevėžio katedros klebonas monsinjoras Juozapas Antanavičius. Net ir trumpai su juo pasikalbėjus, ilgai atminty išlieka rūpestingose gerojo globėjo akyse neblėstantis atidumas - Juozapas Antanavičius pasiruošęs kiekvieną išklausyti. Galbūt todėl visada sunku su šiuo žmogumi išsiskirti.
Neseniai, balandžio 22 dieną, gausiai katedroje susirinkę panevėžiečiai bei svečiai iš kitų vietovių sveikino monsinjorą, sulaukusį 70 metų. Nestigo nei sveikinimų, nei dovanų. Judrus, gražiai giedantis, iškalbingas monsinjoras nuoširdžiai ir susijaudinęs bažnyčioje prabilo į žmones. Įsimenančiame pamoksle jubiliatas papasakojo apie save, kelią į kunigystę, kuri jam be galo brangi ir be kurios jis neįsivaizduoja savo gyvenimo. Šio nuostabaus žmogaus veikla skirta kitiems. Ne vienas, kuriam reikėjo pagalbos, globojamas klebono yra gavęs darbo. Apie šimtas vaikų, pasirūpinus monsinjorui, kasdien gauna pietus. Nors tikrai reikėjo didelių pastangų, klebonas įkūrė namus ir seniems žmonėms. Dabar galvoja, kaip pastatyti kad ir nedidelę valgyklėlę beviltiškai skurstantiems panevėžiečiams. Nors sveikata jau rodo amžiaus ženklų, monsinjoras niekada nepamiršta savo užsibrėžtų geradariškų sumanymų. Kiekviena proga, net per šventinius pietus, jis vieniems dėkoja už pagalbą, be kurios nebūtų galėjęs padėti seneliams ir vaikams, kitų širdyje žadina gailestingumą, su trečiais kalba apie būtiniausius reikalus, kurių reikėtų tuoj pat imtis.
O su aklaisiais monsinjoras sakosi bendravęs nuo vaikystės metų. Viena neregė jam, vaikui, dovanojusi kryželį ir išpranašavusi kunigo kelią. Šią moterį monsinjoras iki šiol prisimena su pagarba ir dėkingumu. Taigi visai suprantama, kad jis tapo Katalikiškojo P. Daunio fondo prezidentu. Jis yra Moterų kalėjimo kapelionas bei Katalikių moterų sąjungos dvasinis vadovas.
Iš tiesų nelengva įsivaizduoti, kiek valandų per parą dirba šis žmogus, iš kur jo galvoje ir širdyje toks neišsenkantis gėrio aruodas.
Sveikiname Jus, monsinjore, gerbiame ir labai mylime.
Ilgų, ilgų metų!
