SUKAKTYS

Adomas KAMŠA

DIMISIJOS PULKININKUI LEITENANTUI - 96-ERI


"Netikusi kalba gimdo netvarką ir nesėkmes. Kai įsivyrauja netvarka ir nesėkmės, nyksta padorumas ir geri papročiai. Kai nelieka padorumo ir gerų papročių, nebeteisingos ir bausmės. Kai bausmės neteisingos, žmonės nebežino, ką galima daryti ir ko ne. Todėl kilnus vyras privalo tiksliai vartoti sąvokas ir vardus ir atitinkamai elgtis. Jis niekada nešvaistys savo žodžių."

Jonas Matusionis su žmonaŠį tikslų filosofo Konfucijaus (551 m. pr. Kr.) tekstą suradau jo knygoje "Apmąstymai ir pašnekesiai". Giliau pasidomėti šio Rytų išminčiaus biografija ir filosofija paskatino susitikimas su mūsų sąjungos nariu, dimisijos pulkininku, leitenantu Jonu Matusioniu iš Jurbarko. Aplankiau jį sausio 11 d. - švenčiantį 96-ąjį gimtadienį. Važiuodama vyliausi jį pamatyti paliegusį, gyvenimo naštos sugniuždytą, o išvydau guvų, žingeidų pašnekovą - tikrą Lietuvos karininką.

"Tokiame amžiuje sveikatos nėra ko norėti... Trūksta logikos mąstant, atmintis nebe ta. Labiausia gailiu, kad mano didžiosios darbininkės akelės pavargo. Laiku neprisijaukinau brailio rašto. O dabar - gal jau vėlu. Kai pats negali skaityti, esi nuo daug ko priklausomas," - atsiprašinėdamas bėrė ponas Jonas.

Vėliau šis baltutėlis kaip obelis gegužy eruditas iš atminties vieną po kitos man žėrė išminčiaus Konfucijaus tiesas apie valstybę, jos valdymą, kariuomenę ir karininko garbę. Iš jo, bemaž šimtamečio, sužinojau, kad pats filosofas Konfucijus gimė 61-erių sulaukusio karininko ir jo šešiolikmetės žmonos šeimoje.

Pasiteiravus apie ilgą gyvenimo kelią, Jonas Matusionis tik šyptelėjo: "Striukai, labai striukai Dievas žmogui leidžia viešėti žemėje. Tarsi būč iš Jurbarko niekur neišėjęs. Augom 8 vaikai šeimoje. Mokiausi Jurbarko progimnazijoj, vėliau - Karo mokykloje. Karininko uniformą užsivilkau 1922 metais Panevėžyje. Vėliau tarnavau Šiauliuose. 1941 m. Lietuvą okupavę sovietai aptiko mane jau benešiojantį Lietuvos krašto apsaugos ministerijos vyriausiojo revizoriaus portfelį. Atėmė, privertė 6 mėnesius rusišką "šinielių" nešioti... Labai greitai suprato, kad jis man netinka. Išgrūdo į Krasnojarską, Norilsko lagerį. Dieve, dieve, kiek ten garbingų Lietuvos žmonių nukankino. Per 15 metų ir man ne kartą gyvybės gija buvo benutrūkstanti... Ir dabar negaliu sau atsakyti, kas mane gelbėjo: Dievo galia ar Lietuvos kariuomenėje išugdyta tvirta valia. Laikiausi savojo tiesaus kelio. Po lagerių grįžusį priėmė mano buvusi mokykla - ten tvarkiau ūkį... Atkūrus nepriklausomą Lietuvą dažnai sugaunu save bemąstant: "O kad taip išbraukus iš gyvenimo tuos juodojo sovietinio maro metus".

Teiravausi dimisijos pulkininką, leitenantą Joną Matusionį, kiek metų reikės laukti, kol nepriklausomos Lietuvos karininkai, eiliniai kariūnai pelnys tokią garbę, kokią turėjo ankstesnėje Lietuvoje... J. Matusionis ir vėl priminė išminčių Konfucijų, blogu žodžiu įvardino dar gyvą sovietinį mentalitetą, klausė, ar daug žmonių supranta, kas yra garbė, ir ką reiškia būti garbingam.

- Tavo, tavo šeimos, tavo giminės, tavo gimtinės, pagaliau tavo Tėvynės garbė turi būti svarbiau už viską žemėje. O kol to nėra, jauni žmonės palieka Tėvynę, išvažiuoja... Jie ir turėtų būti tie garbūs kariūnai, garsinantys Lietuvą. Apie tai kalbuosi su svečiais Lietuvos karininkais, kai jie mane aplanko valstybės švenčių - Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir Lietuvos kariuomenės dienomis. Neregiams linkėčiau, kad jų nepamirštų draugai ir lankytų taip, kaip mane lanko kariūnai, - kalbėjo 96-erių sulaukęs dimisijos pulkininkas, leitenantas, LASS narys Jonas Matusionis.

Kovo 11-osios - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - garbingiausiam LASS nariui karininkui - sveikinimai.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]