NUOMONĖS
Liucija GUZEJEVA
LEISKIT SUABEJOTI, PONIA MINISTRE!
Petro A. bute lankėmės rudenį. Mūsų organizacijos pirmininkė Genovaitė Girčytė pirmiausia jį pakvietė į LASS rajono ataskaitinį susirinkimą, o, kai mūsų prašomas Petras paėmė į rankas akordeoną, ėmė kalbinti Petrą prisijungti prie meno mėgėjų.
- Kurgi aš benuvažiuosiu, - liūdnai tepasakė neregys.
- Vienas, aišku, negali, atvažiuokit abu su Danute, - toliau šnekina pirmininkė.
Danutė tyli. Mintyse sumetam: kelionė iš čia į Zarasus į abu galus dviem asmenims, kad ir su 80 proc. nuolaida, kainuos mažiausiai 8 Lt. Sprendžiant iš vargingo apstatymo ir iš to, kad Petro, I grupės regėjimo invalido, pensija nesiekia nė 280 Lt, o Danutė - bedarbė, tai nemaži pinigai. Taigi nutilome ir mes.
Nelinksmas pokalbis Petro šeimoje atgijo mintyse dabar, perskaičius "Mūsų žodžio" pirmajame numeryje interviu su ministre Vilija Blinkevičiūte. Pagal ministrę mūsų senas pašnekovas naudojasi net šimtu lengvatų, todėl kaip ir negalėtų turėti didesnių materialinių sunkumų. Deja, deja...
Nežinau, iš kur tiek lengvatų priskaičiuoja ministrės minimi specialistai. Aš, pavyzdžiui, II grupės invalidė, vertinu, kad naudojuosi kompensacija už buto šildymą, vaistus, transporto lengvata. Anksčiau dar už telekomo paslaugas pigiau mokėjau, o nemažai mano pažįstamų pigiau užsisako vietos laikraštį. Ir man atrodo - ne tiek pačios lengvatos, kiek nepagrįstos šnekos apie jas ir skatina žmones gauti invalidumo grupę, dar dažniau - neturėjimas nei darbo, nei sveikatos, nei jokio pragyvenimo šaltinio. Beje, man ne tiek užkliuvo tame rašinyje kalba apie lengvatas, kiek ministrės požiūris į socialinių problemų sprendimą. Kaip viskas paprasta: daugėja invalidų - vadinasi, reikia atsisakyti ligšiolinės tvarkos pripažįstant darbingumo praradimą, per daug pensininkų - galima pagąsdinti juos, kad neapkarpius pensijų dirbantiems teks mažinti jas visiems pensininkams, o gal ir apskritai pensijų nebus iš ko mokėti. Tą pensijų apkarpymą, kaip susidaro įspūdis, imtasi daryti be būtinų apskaičiavimų ir prognozių, ir kažin ar tai duos tą efektą, kurio tikimasi. Juk kažkada ponia Irena Degutienė karštai tikino, kad SODRĄ išgelbės padidintas mokestis iš tų, kas dirba. Dabartinė ministrė šioj ministerijoj - ne naujokė ir, matyt, prie ankstesnių SODROS gelbėjimo planų irgi yra prisidėjusi. Duokdie, kad su invalidumo nustatymu ir neįgaliųjų aprūpinimu neatsitiktų panašiai. O kad socialinė įtampa bet kokiu atveju padidėja - neabejotina.
Galima pasakyti, kad ministerija - ne labdaros organizacija, ministrei rūpi valstybės interesai. Bet kodėl tokiu atveju nenorima girdėti, kiek Lietuvoje asmenų, gaunančių po keturias pensijas, kiek išmokama valstybinių pensijų? Eksministrė Irena Degutienė tuoj pat nutraukia oponentą: tai esą ne SODROS, o valstybės biudžeto išmokos. Tai ką - valstybės pinigus galima dalinti kam nori ir galvos dėl to ministrei neskauda? Ir kodėl ministrę jaudina tik vargingiesiems teikiamos lengvatos? Kai kas naudojasi ir ne tokiomis.
Kai po dešimties Nepriklausomybės metų pamatėme, kokia beviltiška padėtis, dažnas ėmė ieškoti atsakymo - kodėl. Sakoma: nėra valstybės vizijos - nėra aiškios strategijos ir t.t. Kaip su tom vizijom - nežinau. O štai kad yra kryptingai vykdoma masių skurdinimo politika - visi aiškiai matome. Užtenka pažiūrėti, kaip per trumpą laiką su mūsų Vyriausybės palaiminimu šoktelėjo telekomo paslaugos, kiek naujų mokesčių (sakysim, už "gyvatuką") ir kiek jų dar laukia - kad ir abonentinis mokestis už radiją bei televiziją. Prašnekta apie naują mokėjimo už šildymą tvarką. Kiekvienam aišku, kad tie, kam šildymas kompensuojamas, smarkiai nukentės. Vyriausybei paprastas žmogus nerūpi. Viltis - neįgaliųjų reikalais besirūpinančių organizacijų suderinti veiksmai. Tame pat žurnalo numeryje paskelbta konferencijos rezoliucija kaip ir viltingai nuteikia. Duokdie, kad ir pensininkų organizacijos vienytųsi, norėdamos būti geriau išgirstos. Tik gal reikėtų atsisakyti tokių reikalavimų kaip penkios nemokamos vietinių pasikalbėjimų telefonu valandos. Pagirtinas mūsų sąjungos noras, kad aklieji galėtų naudotis visomis muziejų, kitų kultūros įstaigų paslaugomis. Tik ar realu tai šiandien, turint omeny visą situaciją? Gal ta mano abejonė ir nepagrįsta. Tuo geriau...
