SKAIČIAI, SKAIČIAI...
LASS 2000: FAKTAI IR SKAIČIAI
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, įgyvendindama organizacijos tikslus ir uždavinius, 2000 metais vykdė 18 regėjimo invalidų reabilitacijos ir socialinės integracijos programų, remiamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 13 programų, remiamų įvairių fondų ir organizacijų, veikiančių užsienyje ir Lietuvoje, 61 regioninę programą, remiamą miestų ir rajonų savivaldybių, kitų institucijų.
Praėjusiais metais, Lietuvos Respublikos Seimui ruošiantis priimti naują socialinio draudimo pensijų įstatymą, LASS centro taryba apgynė iki tol buvusią invalidumo pensijų mokėjimo tvarką dirbantiems regėjimo invalidams. Tačiau kol kas nepasisekė įrodyti Vyriausybei, telekomui dėl reikalingų papildomų transporto, telefonų pokalbių ir abonementinio mokesčio lengvatų, dėl pensijų padidinimo regėjimo invalidams, dėl patikslinimo kai kurių kitų įstatymų, nors LASS centro taryba ir savarankiškai, ir kartu su kitomis negalės žmonių organizacijomis daug kartų kreipėsi į šias institucijas.
2000 metais LASS veikė 5 regioninės (apskričių) organizacijos, jungiančios 57 miestų ir rajonų organizacijas, visose vyko ataskaitiniai susirinkimai. Alytaus ir Kretingos rajonų organizacijose išrinktos naujos pirmininkės - D.Markinienė (II gr.) ir R.Tarvydienė (I gr. su likučiu), Kaišiadorių rajono organizacijoje laikinai eiti pirmininkės pareigas pavesta J.Jazukevičiūtei (III gr. su rizikos faktoriumi). Pasikeitė Klaipėdos įmonės direktorius - laimėjęs konkursą, juo tapo V.Šeporaitis.
Praėjusiais metais vyko 10 LASS centro tarybos posėdžių, kuriuose buvo svarstyti 92 įvairūs klausimai, iš kurių 32 buvo LASS įstaigų, įmonių narių kolektyviniai ar asmeniniai prašymai, iš jų 16 išspręsta teigiamai arba patenkinti iš dalies, kiti prašymai daugiausia dėl lėšų skyrimo, dėl lėšų stokos nepatenkinti. 32 LASS nariai, darbuotojai, rėmėjai bei 2 kolektyvai apdovanoti centro tarybos padėkomis. Įsteigta pirmoji uždara akcinė bendrovė - "Brailio spauda", kuri užsiims ūkine veikla, kaups lėšas ir leis žurnalą "Mūsų žodis" bei kitą neregiams skirtą literatūrą. Įsteigti du jau turimų viešųjų įstaigų filialai regionuose - tai Klaipėdos ir Telšių apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybos filialas Mažeikiuose bei Šiaulių ir Tauragės apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybos filialas Šiaulių mieste. LASS struktūrą sudaro 9 viešosios įstaigos, 6 gamybinės įmonės ir UAB "Brailio spauda". Vilniaus ir Alytaus apskričių taryba kartu su bendrija "Viltis" Varėnoje atidarė dienos centrą, kuris kol kas neturi juridinio statuso.
Medicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis, pirminis invalidumas dėl regėjimo sutrikimo 2000 metais pripažintas 414 asmenų (I gr. - 101, II gr. - 171, III - 142). Palyginus su praėjusiais metais, daug mažesnę dalį šio kontingento sudaro pensinio amžiaus žmonės - tik 46 procentus (1999 m. - 58,5 proc.).
2001 metų sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7729 I,II ir turintys rizikos faktorių III grupės regėjimo invalidai, iš jų 6911 yra LASS nariai. Per metus sumažėjo 8 LASS nariais. (2000 01 01 buvo 6919).
Iš 6911 LASS narių 2868 arba 41,5 proc. yra I grupės regėjimo invalidai, 3548 arba 51,3 proc. - II grupės, 495 arba 7,2 proc. - III grupės. 831 LASS nariai neturi regėjimo likučio. Darbingo amžiaus yra 2648 asmenys arba 38,3 proc., iš jų iki 30 metų - 386 arba 5,6 proc. visų LASS narių.
Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2001 01 01 gyveno 2842 arba 41,1 proc. LASS narių, rajonų centruose ir miesteliuose - 2886 arba 41,8, kaimuose - 1183 arba 17,1 procentų.
Aukštąjį išsilavinimą turi - 430 LASS narių, aukštesnįjį - 746, vidurinį - 1552, pagrindinį (nebaigtą vidurinį) - 1293, likusieji - pradinį arba nebaigtą pradinį. Mokosi vidurinėse mokyklose 45, aukštesniosiose - 47, aukštosiose mokyklose - 34 LASS nariai. Brailio raštą moka 984 LASS nariai.
Palyginus su 1999 metais, per 2000 metus daug mažiau regėjimo invalidų priimta į LASS - 356 (1999 m. - 441), iš jų I gr. - 101 (tarp jų be regėjimo likučio - 36), II gr. - 177, III gr. su rizikos faktoriais - 78. Mažiausiai naujų narių priimta Vilniaus ir Alytaus bei Panevėžio ir Utenos apskričių organizacijose - 45 ir 42 LASS nariai. Palyginti daug naujų narių priėmė Klaipėdos ir Telšių apskričių taryba - 77.
Tarp priimtų į LASS per ataskaitinį laikotarpį 53 proc. yra darbingo amžiaus asmenys.
Praėjusiais metais iš LASS narių įskaitos išbraukta 385 asmenys, absoliuti dauguma iš jų (342) - mirusieji. Pirmą kartą per metus iš įskaitos išbraukta daugiau LASS narių, nei įstojo.
Neįstojusių į LASS regėjimo invalidų skaičius pakito mažai: 2001 metų sausio 1 d. jų buvo 818 (2000 01 01 - 813).
2001 01 01 Lietuvoje buvo 852 aklieji ir silpnaregiai vaikai, kurių regėjimo aštrumas su korekcija - 0,3. Specialiose įstaigose buvo ugdomi 391 sutrikusio regėjimo vaikas, iš jų: 135 - specialiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 102 - Kauno silpnaregių internatinėje mokykloje, 154 - A.Jonyno vidurinėje mokykloje. Kiti buvo ugdomi integruotai arba namuose. 73 moksleiviai naudoja brailio raštą.
2001 metų sausio l d. pagal darbo sutartis dirbo 873 aklųjų ir silpnaregių (2000 01 01 - 928), iš jų: LASS įmonėse - 359, LASS įstaigose - 99, ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 415. Praėjusiais metais įsidarbino ar buvo įdarbinti 60 regėjimo invalidų (1999 m. - 112): LASS įmonėse - 26, LASS įstaigose - 15, atviroje visuomenėje - 19, o atleisti buvo 115: LASS įmonėse - 77, LASS įstaigose - 20, atviroje visuomenėje - 18.
2000 metais LASS įsigijo ir 3119 regėjimo invalidų bei aklųjų įstaigoms skyrė: 3700 brailio sąsiuvinių, 750 magnetofonų garsinėms knygoms skaityti, 86 diktofonus, 501 radijo imtuvą, 1175 rankinius laikrodžius, 350 kalbančių žadintuvų, 1646 įvairias lupas, 500 atraminių lazdų, 21 telefono aparatą, 1880 adatų, 200 įvertukų, 5000 kasečių.
134 regėjimo invalidai, dirbantys organizacinį darbą, bei studentai, buvo aprūpinti asmeniniu skaitovu.
1137 LASS nariams suteikta tikslinė parama iš LASS ūkinės veiklos lėšų (pagal materialinės paramos LASS nariams programą išmokėta 165 000 Lt, o 1999 m. - 81 487 Lt), kiti rėmėjai suteikė 921 LASS nariui paramą įvairiomis formomis už 163 981 Lt, 387 LASS nariai gavo pašalpas ar kitokią paramą per socialinės rūpybos įstaigas (54 250 Lt).
Per 2000 metus "Baltijos" sanatorijos reabilitacijos centre "Vyturys" gydėsi 342 , LASS poilsio bazėse ilsėjosi 295 ("Spindulyje" - 82, "Nemune" -120, "Zelvoje" - 93) I ir II gr. regėjimo invalidai.
2000 metais veikė 88 įvairūs meno mėgėjų kolektyvai, amatų būreliai, klubai (1999 m. - 84). Jų veikloje dalyvavo 600 aklųjų ir silpnaregių (1999 m. - 656), surengę 423 koncertus ir 395 įvairius kultūrinius renginius: teminius vakarus, susitikimus, parodas, vakarones, paskaitas ir kt. Apie 70 proc. renginių skirti visuomenei.
Per 2000 metus įvyko 1 respublikinė ir 16 regioninių bei personalinių neregių ir silpnaregių tautodailininkų ir dailiųjų amatų mėgėjų parodų. Jose dalyvavo ir savo darbus pateikė 52 LASS nariai-tautodailininkai. Taip pat vyko pirmoji tarptautinė meno pažinimo paroda "Nuo Lespiugo Veneros iki Rodeno "Mąstytojo".
Aklieji ir silpnaregiai buvo išvykę į 66 ekskursijas po įdomiausias ir gražiausias Lietuvos vietas, surengtos 48 išvykos į muziejus ir įvairias parodas, 187 - į koncertus ir spektaklius. Šiuose renginiuose dalyvavo apie 3 500 neregių ir silpnaregių.
Per 30 meno mėgėjų kolektyvų iš visos šalies dalyvavo 3 tarptautiniuose festivaliuose ir 13 respublikinių bei regioninių folkloro, liaudiškų kapelų, šokių, miesto švenčių ir konkursų.
Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" per 2000 metus surengė 58 koncertus, kurių klausėsi apie 13 300 žiūrovų. Praėjusiais metais choras "Vilnius" paminėjo savo veiklos 30 metų kūrybinės veiklos sukaktį ir gruodžio 9 d. Taikomosios dailės muziejuje surengė 2 dalių jubiliejinį koncertą.
Lietuvos aklųjų sporto federacija 2000 metais organizavo 21 varžybas, iš jų 2 tarptautines, 18 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių čempionatų ir vienas progines respublikines varžybas. Pajėgiausi aklieji ir silpnaregiai sportininkai startavo 15 Lietuvos Respublikos čempionatų, buvo išvykę į 4 užsienio šalių čempionatus. Aklųjų ir silpnaregių šaškininkų komanda pirmą kartą tapo Lietuvos čempionais.
Svarbiausi aklųjų ir silpnaregių sportininkų iškovojimai buvo pasiekti Parolimpinėse žaidynėse. Jose sidabro medalius iškovojo golbolo komanda ir lengvaatletis R.Urbonas, o bronzos medalį iškovojo bėgikas K.Bartkėnas.
2000 metais Lietuvos aklųjų sporto federacijoje buvo 8 sporto klubai ir juose treniravosi 608 LASS nariai.
Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus sudarė 425 236 egz. (iš jų brailio raštu - 55 300, garsinių - 213 149 egz.) įvairios literatūros. Per praėjusius metus bibliotekos paslaugomis naudojosi 4 315 skaitytojų, iš jų - 2 813 regėjimo invalidų (1999 m. - 2 862). Brailio raštu skaitė 331 (1999 m. - 354), garsines - 2 770 (1998 m. - 2 838) regėjimo invalidai. Iš viso išduota 272 982 egz. įvairios literatūros (1999 m. - 254 387 egz.). 380 skaitytojų knygos buvo vežamos į namus.
Per 2000 metus buvo išleista 183 pavadinimai garsinių knygų, 15 pavadinimų garsinių žurnalų, 49 pavadinimai knygų brailio raštu, iš jų - 21 pavadinimo vadovėlių.
Lietuvos aklųjų biblioteka taip pat įgarsino 15 ir išleido reginčiųjų raštu 10 pavadinimų tiflologinės literatūros.
