GYVENIMO AKTUALIJOS

 

VALSTYBĖJE REIKALINGOS REFORMOS

Vilija BlinkevičiūtėSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė, viceministrė, ministrė, nuo 1997 metų - Lietuvos invalidų reikalų tarybos narė, du kartus rinkta šios tarybos pirmininke. Pirmąjį savo interviu "Mūsų žodžiui" ministrė Vilija Blinkevičiūtė tada, kai rinkimų sukeltos bangos jau buvo aprimusios, o politikų berti pažadai užleido vietą konkretiems darbams.

- Gerbiama ministre, mūsų pokalbis vyksta likus kelioms dienoms iki Seimo posėdžio, kuriame bus svarstomos Vyriausybės pateiktos ir tiek daug diskusijų sukėlusios pensijų įstatymo pataisos. Kokios jūsų mintys prieš šį svarstymą?

- Pensijų reforma tik prasideda. Aš džiaugiuosi, kad Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete šis klausimas buvo svarstomas labai atsakingai - Seimo frakcijos įvertino Vyriausybės siūlymus, atsižvelgė į žmonių nuomonę. Seimas žada priimti švelnesnį sprendimą, nei siūlė Vyriausybė, ir tai nėra blogai. Politikai atviri žmonių nuomonėms, siūlymams, nedaro skubotų sprendimų. "Mūsų žodžio" skaitytojams svarbiausia, matyt, būtų tai, kad darbingo amžiaus neįgaliesiems pensijų mokėjimo tvarka nesikeičia.

- Sakėte, kad pensijų reforma tik prasideda, o kada ji baigsis? Kokių sprendimų žmonės turėtų tikėtis artimiausioje ateityje?

- Reforma iš tikrųjų tiktai prasideda ir greitai nesibaigs. Yra parengta pensijų reformos Baltoji knyga. Joje pateikta 13 įvairių šios reformos variantų. Vyriausybėje tuos variantus artimiausiu metu dar kartą peržiūrėsime, svarstysime ir prie kažkurio vieno apsistosime. Tam, kad galėtume sėkmingai startuoti, jau šiais metais turėsime parengti visą pluoštą teisės aktų. Apskritai pensijų reforma tik prasideda ir apie ją, matyt, dar ne kartą kalbėsime.

- Tiek buvusios Vyriausybės, tiek ir jūsų Vyriausybė nuolat deklaruoja, kad nuo lengvatų, kurios neįgaliesiems yra labai reikalingos, bet kartu juos lyg ir žemina, išskiria iš visuomenės, reikia pereiti prie paslaugų, tiesioginių išmokų patiems žmonėms ir pan. Lengvatos nyksta arba jau ir išnyko - transportas, telefonas, tačiau nei kokybiškai naujų paslaugų, nei papildomų išmokų neįgaliesiems kaip neatsiranda, taip neatsiranda. Ar galima tikėtis kokių nors permainų ir, jeigu taip, tai kada?

- Pradėti reikėtų šiek tiek iš toliau. Negalė arba pripažinimas invalidu Lietuvoje labai susijęs su įvairiomis lengvatomis. Specialistai tų lengvatų suskaičiavo daugiau nei šimtą. Dėl blogėjančios socialinės padėties, dėl to, kad susigrąžintų prarastus indėlius ir pan., invalidumu žmonės neretai tiesiog pasinaudodavo. Viso šito pasėkmė - labai išaugęs neįgalių žmonių skaičius. Senatvės pensininkų skaičius auga po truputį, neįgaliųjų - kyla šuoliais. Jau šių metų pradžioje esame numatę teikti Vyriausybei tvirtinti naują invalidumo nustatymo koncepciją, kurios esmė - invalidumas pripažįstamas tada, kai žmogus jau būna perėjęs visus reabilitacijos etapus ir vis tiek dėl savo negalės ar sveikatos sutrikimo negali integruotis į savo aplinką, grįžti į darbo rinką. Invalidumas pirmiausia turėtų sietis su darbingumo praradimu. Tačiau svarstydami šią koncepciją, mes turime kalbėti ir apie tai, kad kai kuriose srityse neįgaliųjų galimybės integruotis yra apribotos arba ir visiškai neįmanomos. Vyriausybės, savivaldybių rūpestis, kad būtų išvystyta socialinių paslaugų infrastruktūra tiems žmonėms, kuriems jos reikia. Labai svarbu, kad žmogus gautų arba jam reikalingų paslaugų, arba pinigų, už kuriuos galėtų pats jų nusipirkti. Pavyzdžiui: kurtieji - gestų vertėjo paslaugą, aklieji - asistento, skaitytojo ir pan. Konkrečiai, ko kiekvienai negalei reikia. Manau, kad kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis mums tai pavyks padaryti.

- Ar galime kalbėti apie konkrečias šios reformos datas?

- Pačią koncepciją, manau, patvirtinsime jau šių metų pradžioje. Konkretesnių datų dabar negalėčiau įvardyti, nes Vyriausybės darbas suplanuotas ketveriems metams. Kiekvienais metais paslaugų kokybė neįgaliesiems turėtų būti efektyvesnė, o pačios paslaugos - prieinamesnės.

- Jeigu pažvelgtume į Lietuvos invalidų reikalų tarybos finansavimą, tai jis nuo 1996 metų mažėja. Siaurėja ir neįgaliųjų organizacijų veikla. Ar galima tikėtis, kad finansavimas šiai institucijai ateityje bent jau nemažės?

- Aš džiaugčiausi galėdama pasakyti, kad pinigų valstybėje bus daugiau ir daugiau. Tada jūs pasakytumėte, kad ministrė kalba netiesą. 1996 metus Seimas buvo paskelbęs Invalidų metais ir tada beveik dvigubai išaugo Invalidų reikalų tarybos finansavimas. Paskui kai kurios programos, pradėtos vykdyti tais metais, buvo pripažintos tęstinėmis ir toliau finansuojamos, bet apskritai finansavimas mažėjo. Aš nesakau, kad tai yra gerai, bet reikia atsiminti ir kitą dalyką: lėšų neįgaliesiems iš savo biudžetų skiria savivaldybės, taip pat ir Vyriausybė, bet ne per Invalidų reikalų tarybą. Per tarybą finansuojamos tik nevyriausybinių organizacijų vykdomos programos. Invalidų reikalų taryba turėtų finansuoti tokias programas, kurias vėliau galėtų perimti savivaldybės arba kitos valstybės struktūros. Man patinka, kaip dirba sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Viltis". Ji duoda pirmą impulsą - parengia paslaugų ar kokio kito centro projektą, gauna tam lėšų, bet kartu veda derybas ir su savivaldybėmis dėl tolimesnio tokių centrų finansavimo.

- Atrodo, kad panašiai pradėjo savo gyvenimą ir Vilniuje įsikūręs "Vilkpėdės" paslaugų centras, bet dabar jis patiria labai didelių sunkumų vien todėl, kad negauna finansavimo tolimesnei veiklai. Kaip, jūsų manymu, šią problemą reikėtų spręsti?

- Pirmiausia turi būti sutartis ir tos sutarties turi laikytis abi pusės - tiek valstybinės struktūros, šiuo atveju, savivaldybės, tiek ir neįgaliųjų organizacijos. Sutartis turi veikti nepriklausomai nuo to, keičiasi Vyriausybės ar nesikeičia, vienokios sudėties yra miesto taryba ar kitokios.

- Esate gerai susipažinusi su neįgaliųjų organizacijomis, jų veikla. Kokias stipriąsias ir kokias silpnąsias matytumėte Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos puses? Jeigu neklystu, keletą kartų esate suabejojusi dabartinių aklųjų įmonių tikslingumu?

- Aš manau, kad aklieji ir silpnaregiai yra stiprūs visur, kur rimtai ko nors imasi. Aklųjų įmonėms išsilaikyti dabar yra labai sudėtinga kaip, beje, ir visoms kitoms Lietuvos įmonėms. Man labai gaila, kad mums nepasisekė išspręsti šios problemos. Bet aš tikiuosi, kad Lietuvoje atsiras nauja įmonių kategorija - socialinės įmonės. Tokių minčių yra, ir manau, kad po kiek laiko šia tema galėsime pakalbėti konkrečiau.

- Susidaro įspūdis, kad dabartiniai politikai socialiniams reikalams skiria daugiau dėmesio nei jų pirmtakai. Ar iš tikrųjų yra taip, ar tai tik spaudos ir televizijos sukurta graži, bet klaidinga iliuzija?

- Visose valstybės gyvenimo srityse reikalingos reformos - tiktai tada mes pradėsime gyventi geriau.

Kalbėjosi Alvydas VALENTA

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]