NEREGYS IR VISUOMENĖ
Augustinas ROTUNDAS
NEĮGALIEJI IR LYGIOS GALIMYBĖS
Gruodžio 1 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija, skirta neįgalių žmonių lygioms galimybėms. Dalyvavo neįgalieji, savivaldybių atstovai, Vyriausybės ir Seimo nariai.
Tretieji Lietuvos Seimo rūmai, apie pusė dešimtos ryto. Pilna žmonių. Už nugaros stovintys vyrai juokauja, kad panašios eilės prieš dešimt ar dvylika metų būdavo tik prie degtinės... Karštligiškai cypia metalo detektorius - nei šaunamųjų, nei svaidomųjų ginklų nerasta ir eilė, nors lėtai, bet pagaliau ištirpsta. Toks pirmasis šio ryto įspūdis. Na, o jeigu reikalą kaip tą jautį už ragų - tai Seimo rūmuose vyksta konferencija, skirta Tarptautinei neįgalių žmonių dienai, labai jau ilgu ir lyg povo uodega prašmatniu pavadinimu: "Jungtinių tautų organizacijos patvirtintų lygių galimybių neįgaliesiems bendrųjų taisyklių įgyvendinimas Lietuvoje: teisės, realijos, galimybės". Konferencijoje dalyvauja neįgaliųjų organizacijų vadovai, savivaldybių atstovai, vyriausybės ir Seimo nariai.
Kaip ir reikėjo tikėtis, konferencijoje neapsieita be panašiais atvejais pasitelkiamos žodžio ekvilibristikos: gražių kalbų, pažadų, didelio valdžios vyrų ir moterų noro neįgaliesiems visada ir visur padėti. Antra vertus, būdami visiškai bešališki turėtume pripažinti, kad šitos kalbos gerokai skyrėsi nuo tų, kurias net nemirktelėdami politikai skeldavo anksčiau, sakysime, kad ir 1996 metais, kai Lietuvos Respublikos Seime vyko neįgalių žmonių reikalams skirtas posėdis. Be abstraktaus sintetinio humanizmo, tokiose kalbose praktiškai nieko daugiau nebuvo, šioje gi konferencijoje aiškiai jutai, kad žmonės, imantys į rankas mikrofoną, daugiau ar mažiau yra susipažinę su skaudžiausiomis neįgalių žmonių gyvenimo problemomis. Taigi visiškai atsakingai galime teigti, kad neįgaliųjų organizacijų pastangos bendrauti su politikais, savo vaisius subrandina.
Konferenciją pradėjo ir jos darbui vadovavo gana geras daugelio Vilniaus neįgaliųjų pažįstamas, Seimo narys, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Artūras Melianas. Gana santūrus, be nereikalingų puošmenų ir apsimestinio saldumo buvo kito - Žmogaus teisių komiteto pirmininko, Gedimino Dalinkevičiaus pasveikinimas.
"Šalia lygių teisių yra dar ir lygios galimybės, - kalbėjo parlamentarė, Ekonomikos komiteto narė, profesorė Kazimiera Prunskienė. - Kaip paaiškėjo, praktikoje lygias galimybes daug sunkiau realizuoti, nei įvairiuose dokumentuose įtvirtinti lygias neįgaliųjų teises. Neįgaliems žmonėms be specialių programų, mokesčių lengvatų sunku konkuruoti darbo rinkoje, vis dar daugybė neišspręstų neįgalių vaikų ugdymo problemų. Man pačiai kyla daug abejonių, kai negalę turintys vaikai be išankstinio pasiruošimo integruojami į sveikųjų kolektyvus. Ar visada tokia beatodairiška integracija duoda norimų rezultatų?"
Žmogaus teisių centro direktorė Ona Birmontienė pastebėjo, jog daugelyje mūsų priimtų dokumentų, įstatymų, tarp jų net ir konstitucijoje, nors deklaruojamos lygios neįgaliųjų teisės, bet jos suprantamos pernelyg siaurai, o pats požiūris yra jau gerokai senstelėjęs. Europos sąjungos priimamuose dokumentuose moterų, neįgalių žmonių lygioms galimybėms skiriamas itin didelis dėmesys. "Dabar Strasbūro teisme yra 4 bylos prieš Lietuvą, - sakė pranešėja, - galima manyti, kad tada, kai mūsų šalyje bus realiai pradėtas įgyvendinti visų žmonių lygių galimybių principas, tokių bylų gerokai padaugės."
Neįgaliųjų organizacijų vadovai net neslėpė, kad daugelį valdžios vyrų ir moterų daromų ir padarytų darbų vertina gana pesimistiškai. LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas: "De jure įvairių lengvatų neįgaliesiems yra pakankamai nemažai - jų skaičius siekia apie 200. De facto - ne tik nepakanka, bet ir nuolat mažėja, ir jau galime kalbėti apie neįgaliųjų diskriminaciją. Akliesiems tampa neprieinamas telefonas, panaikinus transporto lengvatas, jie priversti gyventi dar uždaresnį gyvenimą. Lengvatos naikinamos, o pensijos nepadidėjo, nors visiems yra aišku, kad neįgalūs žmonės turi daug papildomų išlaidų. Daugelyje valstybių pensijos yra diferencijuojamos pagal negalės sunkumą - pas mus ir I, ir II grupės invalidų gaunamos pensijos mažai skiriasi. Neįgaliųjų poreikiai neapsiriboja tiktai maistu - žmonės nori skaityti knygas, mokytis, dirbti, naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis."
Žmonių su negale sąjungos prezidentas Jonas Mačiukevičius: "Artėjant Šv. Kalėdoms, Vyriausybė pensinio amžiaus sulaukusiems neįgaliesiems pateikė dovaną - arba jie turės išeiti iš darbo, arba gaus ne visą pensiją. Tarkime, kad socialinė reforma buvo reikalinga, bet ar tikrai ją reikėjo pradėti nuo pačių neturtingiausių, o ne nuo valdininkų? Pensijos sulaukęs sveikas žmogus ir neįgalusis turi ne tas pačias galimybes: pirmasis gali ir darže ar sode patriūsti, ir pasigrybauti, o ką gali neįgalusis, sėdintis vežimėlyje ar vaikštantis tiktai su ramentais?"
Iš tikrųjų ką gali neįgalusis - nematantis, negirdintis, vaikštantis su ramentais - ir galintis save apginti tiktai kalbėdamas ir įrodinėdamas? Ką gali žodis ten, kur pinigai arba net labai dideli pinigai? Bet tai jau filosofija. O tikrovė, kurioje gyvename, yra tokia antifilosofiška, kad filosofuoti ar kaip kitaip tuščiažodžiauti darosi tiesiog nepadoru.
Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje dar kartą įvardijamos skaudžiausios neįgaliųjų gyvenimo problemos, nurodomi keliai, kaip jas reikėtų spręsti.
