Danutė BUMBULIENĖSAVA VIETA PO SAULE
Jau skaitėte ("M. Ž." 2000, Nr.10) konkurso jaunimo tema nugalėtojos Gemos PADRIBONIENĖS rašinį "Sapnuose Afganistanas". Šį kartą siūlome paskaityti trečiąją vietą laimėjusį rašinį.
Kiekvienas metų laikas turi savito žavesio ir spalvų. Toks ir žmogaus gyvenimas: jaunystė - pavasaris, žydėjimas, vasara - ir žiedai, ir pirmieji vaisiai.
Tokį gražiausios vasaros gyvenimą gyvena Lietuvos Retinitis pigmentosa sąjungos (LRPS) narė nuo pat šios sąjungos įsikūrimo 1994 metais ir aktyvi tarybos narė nuo 1998 metų, ilgametė Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų dramos kolektyvo narė, nuolatinė renginių bei konkursų dalyvė ir skaitovė Roma Girnienė.
Tamsiaplaukė, mėlynakė, vidutinio ūgio, sportiškos išvaizdos graži lietuvaitė, skaitanti poeziją, žiūrovų salę pakeri savo šypsena bei maloniu, švelniu balsu.
Ją pirmą kartą pamačiau LRPS II suvažiavimo metu Kaune 1996 metais. Mano dėmesį patraukė prie stalo salėje sėdėjusios dvi jaunos simpatiškos moterys - ypač toji su didelėmis, tamsiai mėlynomis akimis. Tik kiek vėliau supratau: tos gražios akys nemato.
Reta akių liga - pigmentiniu retinitu (retinitis pigmentosa - lot.) - Roma susirgo dar vaikystėje, kai pradėjo nematyti prieblandoje. Vėliau palaipsniui siaurėjo ir matymo akiplotis, ypač nyko centrinis matymas.
Tėvams - Birutei ir Povilui Gruzdžiūnams - persikėlus iš Girkalnio miestelio į Alytų, Roma dar mokėsi Alytaus vidurinėje mokykloje ir ten baigė aštuonias klases. Tačiau ligai progresuojant teko važiuoti mokytis į Vilniaus Antano Jonyno vidurinę mokyklą. Ją baigusi 1978 metais kartu su bendraklasiais Vytautu Girniumi, Viktoru Samoška, Stasiu Babonu, Bronislavu Giržadu atvyko į Kauną.
Kadangi jau tada turėjo regėjimo negalę, pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvos aklųjų draugijos Kauno gamybinio mokymo kombinate plastmasės liejimo ceche liejike. Apsigyveno Aklųjų draugijos bendrabutyje. 1985 metų gegužės 17 dieną sukūrėšeimą su buvusiu bendraklasiu Vytautu Girniumi, netekusiu regėjimo po akių traumos. Gimė gerai matanti dukrelė Agnė.
Tuo metu bendrabučio auklėtoja dirbo energingoji Zita Klibavičienė, kuri Romą įtraukė į meninę saviveiklą. Šis kūrybinis bendradarbiavimas su Zita (dabar dramos kolektyvo vadove ir režisiere) tęsiasi 22 metus. Roma scenoje sukūrė nemažai lyrinio pobūdžio vaidmenų. Geriausieji iš jų: Miglė G. Kanovičiaus pjesėje "Ugnis užantyje", Izolina Valentino Zaikausko apsakymo "Kiekvienam šlapdribos naktį" inscenizacijoje, šiemet - burtininkė Magdė Fromo Gužučio pjesėje "Gudri našlė".
Dažnai skaito scenoje poeziją. Ir gyvenime, ir scenoje - optimistė. Darbšti, žingeidi, mėgstanti pasportuoti.
Scenoje užmiršta pilkos kasdienybės rūpesčius ir ligos naštą, o pakylėtą dvasinę nuotaiką įtaigiai perduoda žiūrovams. Pasak jos pačios, taip "smagu paskraidyti su debesėliais". Gal ir todėl, kad spalvų pasaulis dar gyvas atmintyje. Net ryškius spalvotus sapnus sapnuoja (ir sapne gerai mato).
Dalyvavo neįgaliųjų meninės kūrybos dienose "Saulės ašara" Vilniuje. Tarptautiniame vaikų, jaunimo ir neįgaliųjų teatro festivalyje "Mes" 1998 metais kartu su dramos kolektyvo nariais suvaidino literatūrinę kompoziciją "Švęskime savo gyvenimą" pagal Kazio Sajos pjeses "Dilgėlių šilkas" ir "Mediniai balandžiai". Buvo labai nuoširdžiai sutikti.
Šiemet su Zita Klibavičiene parengė naują satyrinę programą apie moteris "Ar tu ją matei?" ir F. Gužučio "Gudri našlė". Ji buvo suvaidinta šį pavasarį dramos kolektyvo 40-mečiui paminėti.
Kartu su Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų moterų vokaliniu ansambliu, vadovaujamu Onutės Matusevičiūtės, bei instrumentiniu ansambliu, vadovaujamu Liongino Matusevičiaus, įrašė savo skaitomų kūrinių į pirmąjį kompaktinį diską, kur debiutavo ir kaip vedėja (kartu su Juozu Miliausku).
Ypač dvasingai ir pakylėtai Romos lūpose skamba poetų Justino Marcinkevičiaus, Salomėjos Nėries, Antano Jonyno, Roberto Keturakio, kun. Ričardo Mikutavičiaus ir daugelio kitų lietuvių poetų eilėraščių posmai.
Roma nemato, bet dosniai dalija meninio skaitymo bei vaidybos talento kibirkštėles jos besiklausantiems.
- Lyg čiulbantis paukštis žaliam šile, - pagalvojau kartą LRPS organizuotame susitikime-seminare su gydytojais oftalmologais besiklausydama Romos, deklamuojančios A. Jonyno eilėraštį "Šilo pasaka".
- Laikmetis mums abiem su vyru Vytautu buvo palankus, - vis prisimenu jos žodžius. - Problemos - mokytis ir dirbti - lyg ir savaime išsispręsdavo. Buvo toks metas, kai reikėjo tik ryžto ir valios, noro dirbti ir prasmingai gyventi. Butais aprūpindavo LAD, darbą lengvai galėjai gauti LAD įmonėje. Roma LASS Kauno įmonėje dirbo 17 metų, Vytautas - 19 metų.
- Dabar gal tik patys gabiausieji ir atkakliausieji pasiekia mokslo aukštumų ir gali gauti darbą, - atsidūsta pašnekovė.
- Turiu daug draugių, - pasidžiaugia vėl Roma. - Jos man visada padeda tolimesnėse kelionėse. Tai kiek geriau matančios Valė, Irena, Zita ir reginti Danutė. Joms esu nuoširdžiai dėkinga. O pagrindinė mano pagalbininkė - penkiolikmetė Kauno Radvilėnų vidurinės mokyklos moksleivė dukrelė Agnė, kuri mane dažnai palydi į renginius, padeda apsipirkti parduotuvėje, apsiruošti namuose. Ji visada supranta mane ir žodį "reikia", nors gal kartais norėtų pabūti su draugėmis, pažaisti su katinu Mikiu, skirti daugiau laiko anglų kalbai ar kompiuteriui. Padeda namuose ir vyras Vytautas, kai nebūna išvažiavęs. O apvažiavo gal pusę pasaulio su savo sportu, - džiaugiasi Roma. - Jis sportininkas, daugkartinis olimpinis čempionas - lengvaatletis (penkiakovininkas ir ieties metikas), Kauno aklųjų ir silpnaregių sporto klubo "Sveikata" pirmininkas. Jo laimėtų medalių "krepšelio" galėtų pavydėti ne vienas regintis. Tik geležinė valia, kantrybė, valios stiprybė, ištvermė bei ryžtas leido pasiekti daugkartinių pergalių tarptautinėse sporto arenose.
Žiūrėdama į šiuos jaunus žmones pagalvojau:
- Kokios jie tvirtos dvasios, nugalėję savo negalę, pakilę virš gyvenimo rūpesčių ir atradę savąjį pašaukimą - meninį žodį ir sporto takelį - radę savąją vietą po saule ir tik jiems skirtąjį gyvenimo kelią.
