MOKYTOJA JADVYGA TAUJANIENĖ
Spalio 19 dieną sukanka 75 metai, kai gimė (1925) Jadvyga Taujanienė, pedagogė. Ji gimė Juodupėnų kaime (buv. Kretingos apskr.), žemės ūkio darbininkų šeimoje. 1940 - 1943 m. mokėsi Kauno amatų mokykloje, čia įgijo mezgėjos specialybę. 1943 - 1944 mokslo metais toje pačioje amatų mokykloje dirbo mezgimo instruktore ir vakarais lankė III suaugusių gimnaziją. 1960 m. neakivaizdiniu būdu baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę.
Kauno aklųjų mokykloje pradėjo dirbti nuo 1946 m. mezgimo amatų mokytoja, 1960 m., panaikinus mokykloje mezgimą, pradėjo dirbti pradinių klasių mokytoja ir dirbo iki 1970 m. Didelis mokytojos nuopelnas, kad mergaitės išmoko megzti ne tik mašinomis, bet ir virbalais. Mokytoja dažnai rengdavo jų darbų parodėles. Dirbdama pradinių klasių mokytoja, pagamino įvairių vaizdinių mokymo priemonių. Apie nelengvą darbą su nematančiais vaikais ji taip prisimena: "Aš stengiausi, kad vaikai niekada per daug nenuobodžiautų. Per kūno kultūros pamokas stengiausi su jais žaisti, lakstyti, įtraukti ir nematančius, kad jie bėgiotų, šokinėtų. Mes dažnai ekskursuodavome į zoologijos sodą, pavasariais - į ąžuolyną. Ten vaikams duodavau visišką laisvę: susėsdavome pievoje ir mergaitės pindavo iš pienių vainikus, berniukai žaisdavo: versdavosi kūlversčiais, vieni kitų jėgas išbandydavo. Ir aš leisdavau jiems daryti, ką jie tik nori, kad pajustų, jog aplinkui yra laisvė, grožis, kad jie veržtųsi į žmones. Nematantys vaikai gana uždari, todėl aš stengdavausi, kad jie įveiktų savo uždarumą, siektų savarankiškumo".
1970 m. J. Taujanienė perėjo dirbti mokytoja į Kauno suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą. Čia dirbo iki pensijos. Ji yra daug nuveikusi tobulindama suaugusių aklųjų brailio rašto mokymo metodikas.
PARTIZANAS EDVARDAS ŽILĖNAS
Spalio 19 dieną sukanka 75 metai, kai gimė (1925) Edvardas Žilėnas, pasipriešinimo sovietiniams okupantams dalyvis. Jis gimė Ginučių kaime, netoli Kirdeikių (Ignalinos raj.), valstiečių šeimoje. Lankė Ginučių pradinę mokyklą ir baigė 4 jos skyrius. Teko tarnauti pas ūkininkus, o vokiečių okupacijos metais - dirbti miško paruošų darbus. Nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. gegužės pabaigos partizanavo apylinkės miškuose veikusiame "Zubrio" būryje. Sprogus granatai buvo sunkiai sužeistas. Brolis Vincas, taip pat partizanas, jam sutvarstė žaizdas ir slapta nugabeno į Utenos ligoninę, netrukus buvo perkeltas į Vilniaus šv. Jokūbo ligoninę. Nuo granatos skeveldros jis prarado regėjimą. Čia jį besigydantį lankė LAD organizacinio biuro pirmininkas Antanas Jonynas. Jo pastangomis E. Žilėnas tų pačių 1945 m. rudenį buvo priimtas į Kauno aklųjų internatinę mokyklą mokytis. Baigė šios mokyklos 6 klases. Mokyklos komjaunuolių buvo persekiojamas. Už "kenksmingas pažiūras" 1948 m. pavasarį iš mokyklos buvo pašalintas, bet rudenį vėl priimtas. Tų pačių komjaunuolių ir toliau buvo persekiojamas. Iš mokyklos visam laikui pašalintas 1949 m. pavasarį. Dėl tos priežasties kai kurie LAD centro valdybos vadovai ketvertą metų neleido jam įsidarbinti aklųjų įmonėse. Tik 1953 m. lapkričio mėn. pagaliau buvo priimtas į Švėkšnos aklųjų įmonę darbininku. Šią įmonę panaikinus, 1963 m. pabaigoje gyventi ir dirbti persikėlė į Kauną ir čia aklųjų įmonėje dirbo iki 1997 m.
Nors E. Žilėnas nei šoko, nei dainavo, nei grojo meno saviveiklos būreliuose, bet buvo tvarkingas ir drausmingas darbininkas, išliko savo tėvynę mylintis lietuvis. Sukūrė šeimą. Su žmona Elena, taip pat nerege moterimi, užaugino du sūnus ir dukterį, sulaukė trijų anūkių.
POETAS BRONIUS KONDRATAS
Spalio 25 dieną sukanka 85 metai, kai gimė (1915) Bronius Kondratas, poetas. Jis gimė Taline, geležinkelininko šeimoje. Jo motinos gimtinė - Rokiškio rajonas. Obeliai, Kriaunos, Bajorai - čia gyveno po Pirmojo pasaulinio karo į Lietuvą grįžę tėvai, kol dar buvo neįsikūrę Rokiškyje. Bronius mokėsi savarankiškai. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pateko į Kauną, ten susipažino su Eduardu Mieželaičiu, Vladu Mozūriūnu, Jonu Šiožiniu. Pirmasis eilėraštis buvo išspausdintas 1928 m. "Žvaigždutėje". Toliau lavintis teko pačiam - daug skaitė, rinko pašto ženklus, rašė į laikraščius, piešė. Piešimo meno mokė tolimas giminaitis ir garsus tapytojas Justinas Vienožinskis, skulptoriai ir grafikai. Po karo jam, geram piešėjui, užsakymų buvo daug - kino reklamos, portretai. Regėjimą prarado nuo glaukomos. 1979 m. įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją. Ėmėsi plunksnos. Jo eilėraščius spausdino Rokiškio rajono laikraštis, LAD žurnalas "Mūsų žodis", nemaži jų pluoštai pateko į aklųjų literatų kūrybos almanachus ir rinkinius "Vaivorykštė", "Prisimenu dar karklų kvapą", "Mano kelrodė žvaigždė" (rusų kalba). 1988 m. su žmona persikėlė gyventi į Vilnių pas sūnų. Šiuo metu gyvena Grigiškėse prie Vilniaus. 1998 m. reginčiųjų raštu išleista jo brandžios poezijos knyga "Tarp minties ir akmens". Dar ir dabar, būdamas brandaus amžiaus, plunksnos į šalį nėra padėjęs.
ISTORIKAS POVILAS VITKAUSKAS
Spalio 31 dieną sukanka 70 metų, kai gimė (1930) Povilas Vitkauskas, istorikas. Jis gimė Kylatrakyje (Ignalinos raj.). Baigė Ignalinos pradinę mokyklą. 1942 m., sprogus artilerijos sviediniui, neteko regėjimo ir vienos rankos. 1948 m. atvyko į Kauno aklųjų internatinę mokyklą, įgijo vidurinį išsilavinimą ir 1955 m. rudenį įstojo į Vilniaus universitetą, studijavo istoriją. Tiek Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje, tiek universitete aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Baigęs universitetą liko jame dirbti TSKP istorijos katedros asistentu, o nuo 1967 m. buvo paskirtas dėstytoju. 1971 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją, nuo 1976 m. - docentas. 1980 m. suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas.
P. Vitkauskas buvo veiklus LAD visuomenininkas. Nuo 1955 m. LAD suvažiavimuose renkamas centro valdybos nariu. IX suvažiavimas jį išrinko Draugijos garbės nariu.
Mirė Vilniuje 1991 m. lapkričio 13 d. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
