PRANUI DAUNIUI - 100


Alvydas VALENTA

PERKOPĘS ŠIMTMEČIO RIBĄ


Minint lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino gimimo šimtmetį, profesorė Viktorija Daujotytė pasakė labai įdomią ir prasmingą mintį: "Šimtmetis kiekvienam žmogui yra riba, tam tikras išmėginimas. Po šimto metų žmogus, jo darbai, jo skleistos idėjos arba nueina į užmarštį, arba išsigrynina, apsivalo, tampa nebepavaldžios vienadieniams mūsų vertinimams ir toliau tebegyvena tarp mūsų."
     Pranas Daunys daugelyje aklųjų veiklos sričių buvo pirmasis. Jam pirmajam iš žymesniųjų Lietuvos neregių teko peržengti šimtmečio ribą ir pakelti šimtmečio išmėginimą. Organizuoto Lietuvos aklųjų sąjūdžio pradininkas, lietuviškosios brailio abėcėlės kūrėjas peržengė šią ribą ne išnykdamas užmaršties rūkuose, bet vėl tarytum prisikeldamas naujam gyvenimui: P. Daunio asmenybė tebežavi savo užmojų platumu, jo darbai ir jo idėjos nė kiek nepaseno ir ligi šiol yra su mumis ir tarp mūsų. Dabar jau aišku, kad šimtmečio išmėginimą P. Daunys atlaikė. Savo ruožtu šimtmetis jį apvalė ir išgrynino, padarė nebepavaldų mūsų paviršutiniškiems vertinimams: kodėl šis žmogus buvo toks, o ne kitoks, kodėl elgėsi taip, o ne kitaip ir pan.? Jis tiesiog buvo toks, koks buvo, nes negalėjo būti kitoks.
     1992 metais buvo įkurtas Katalikiškasis P. Daunio fondas akliesiems remti. Šio fondo dėka 2000 metus drąsiai galima pavadinti P. Daunio metais, nors šitokio sprendimo ir nepriėmė jokia biurokratinė institucija. Pavasarį dienos šviesą išvydo dr. Valentino Toločkos sudaryta prisiminimų apie P. Daunį knyga "Skleidęs šviesą tamsoje", birželio mėnesį minėtojo fondo pastangomis išleistas P. Dauniui skirtas pašto vokas, o jo gimtajame Paneveržio kaime - pastatytas koplytstulpis.
P. Dauniui skirtas tautodailininko Prano Kaziūno koplytstulpis     Rugsėjo 15 dieną Katalikiškasis P. Daunio fondas sukvietė akluosius į tradicinę - jau septintąją - Maldos dieną. Šią dieną buvo nutarta surengti Utenos apskrityje - ten, kur P. Daunys praleido savo vaikystę ir jaunystę. Ši aklųjų Maldos diena turėjo būti ir Lietuvos savanorio, neregių sąjūdžio ir švietimo pradininko šimto metų sukakties paminėjimas. Rugsėjo 15-osios renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Kuktiškių parapijos bažnyčioje. Bendrai maldai susitelkė ne tik aklieji, bet ir Lietuvos kariuomenės savanoriai, kiti svečiai. Mišiose dalyvavo ir pirmąjį Evangelijos skaitinį skaitė Seimo narys Jonas Šimėnas. Mišias aukojo Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis ir monsinjoras Juozapas Antanavičius, giedojo aklųjų choras "Vilnius". Monsinjoras J. Antanavičius susirinkusiems dar kartą priminė P. Daunio nueitą kelią, o svarbiausia - jo karštą meilę tėvynei ir aistringą norą padėti labiausiai tuo metu visuomenės užmirštiems ir skendintiems didžiausioje tamsoje. Po Mišių visi Maldos dienos dalyviai vyko į už kelių kilometrų nuo Kuktiškių esantį Paneveržio kaimą - čia buvo šventinamas tautodailininko Prano Kaziūno birželio mėnesį pastatytas P. Dauniui skirtas koplytstulpis.
     Atvykstančius pasitinka karinis orkestras ir išsirikiavęs Utenos savanorių būrys. Sukalbama trumpa malda ir vyskupas J. Matulaitis pašventina koplytstulpį. Trenkia salvė, rikiuotės žingsniu praeina savanoriai. Prie mikrofono vienas po kito eina žmonės - Krašto apsaugos ministro patarėjas Vytautas Umbrasas, Utenos apskrities viršininkas Rimantas Dijokas, Utenos meras Edmundas Pupinis, Kurčiųjų draugijos pirmininkas Petras Gasiūnas - dar kartą prisimenama P. Daunio auka tėvynei, jo prasmingas gyvenimas ir darbai. "Vilniaus" choras padainuoja Stanislovo Krasinsko ir Juozapo Kairio savanoriui skirtą dainą. Sugiedamas Lietuvos himnas ir kaip atminimo ir visų susirinkusiųjų vienybės ženklas pasodinami keturi ąžuoliukai.
     Pašventinus koplytstulpį vyko smagi ir linksma popietė: savanoriai visus vaišino čia pat išvirta kareiviška koše, norintys galėjo pabendrauti su P. Daunio giminėmis, padainuoti ar pasišnekėti su senu pažįstamu. Už kokių dviejų ar trijų šimtų metrų nuo koplytstulpio yra ta vieta, kur stovėjo P. Daunio tėvų sodyba ir kur atėjo į šį pasaulį pats būsimasis Lietuvos savanoris. Dabar čia jau nebėra jokios sodybos, tiktai ošia neregį prisimenąs sodas. Norintys galėjo pastovėti po tais pačiais medžiais, po kuriais stovėdavo pokario metais iš Kauno į gimtinę grįžęs Pranas, paragauti jo gimtojo sodo obuolių ir, deja, jau suspėjusių sulaukėti kriaušių.
     Po pietų Utenos kultūros rūmuose buvo atidaryta P. Dauniui skirta paroda. Tų pačių rūmų salėje įvyko dr. V. V. Toločkos sudarytos prisiminimų knygos "Skleidęs šviesą tamsoje" pristatymas ir "Vilniaus" choro koncertas. Jo metu atliktos ir kelios P. Daunio sukurtos dainos. Po koncerto buvo galima įsigyti prieš keletą metų išleistus P. Daunio raštus ir dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą "Skleidęs šviesą tamsoje".
     Rugsėjo 20 dieną Lietuvos savanoris ir aklųjų sąjūdžio pradininkas prisimintas ir pagerbtas Kaune. Šiame mieste P. Daunys praleido du trečdalius savo gyvenimo, čia jis puoselėjo pirmuosius organizuotos aklųjų veiklos daigus, čia jis rašė ir leido savo knygas. Kaip ir Utenoje, Kaune P. Dauniui skirti renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Mykolo Archangelo Įgulos bažnyčioje. Petrašiūnų kapinėse, kur šis žmogus atgulė amžino poilsio, aklieji, Lietuvos kariuomenės savanoriai ir atsargos karininkai padėjo gėlių. Savanorio P. Daunio atminimas buvo pagerbtas ginklu. Po šių iškilmių Kauno Karininkų ramovėje įvyko koncertas ir atminimo vakaras "Skleidęs šviesą tamsoje". Skambėjo P. Daunio mėgtos ir paties dainuotos dainos, prisiminimais dalijosi jį pažinoję žmonės. Dar kartą, šįsyk jau Kauno visuomenei, pristatyta dr. V. V. Toločkos sudaryta prisiminimų knyga.
     Spalio 9 - 12 dieną Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių sąjunga surengė jau tradicinėmis tampančias aklųjų ir silpnaregių dienas "Susitikimai". Neatsitiktinai šiemetiniams "Susitikimams" pasirinkta Utena. Spalio 13 dieną Lietuvos aklųjų biblioteka surengė tarptautinę konferenciją "Nacionalinės brailio raštijos plėtra ir dabartis". Konferencija skirta P. Dauniui atminti. Tačiau, matyt, teisingiau būtų sakyti - tiems darbams ir toms idėjoms, kurias mums paliko lietuviškosios brailio abėcėlės kūrėjas, auginti ir puoselėti.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]