Juozas EŽERSKISGRAŽI ŠVENTĖ PRIE NEVĖŽIO
Šiais metais plačiai minimos Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo, Lietuvos aklųjų sąjungos steigimo iniciatoriaus Prano Daunio šimtosios gimimo metinės. Šis talentingas neregys ne tik kūrė eilėraščius, rašė knygas, bet ir, amžininkų teigimu, puikiai skambino kanklėmis, fortepijonu. Matyt, todėl LASS Panevėžio kultūros klubo "Pavėsis" vadovėms ir kilo sumanymas surengti folkloro kolektyvų bei liaudiškų kapelų šventę "Iš kepurės", skirtą P. Daunio 100-osioms gimimo metinėms ir organizuotos aklųjų kultūrinės veiklos 35-mečiui. Tam pritarė LASS centro taryba ir skyrė renginiui lėšų. Šventę parėmė ir Panevėžio miesto kultūros skyrius. Būta ir kitų rėmėjų, kuriems renginio pabaigoje organizatoriai nuoširdžiai padėkojo.
Birželio 17 dieną iš ryto vienas po kito į LASS Panevėžio įmonės kiemą riedėjo autobusai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Biržų, Kelmės, Kėdainių, pilni meno mėgėjų, prikrauti muzikos instrumentų. 11 valandą visi šventės dalyviai susirinko į puikiai suremontuotą, vasaros gėlėmis ir ąžuolo lapų vainiku papuoštą salę. Margavo įvairiaspalviai tautiniai rūbai, šurmuliavo, klegėjo publika. Bet štai šventės vedėja paskelbia jos pradžią ir triukšmas nutyla. Pirmiausia į sceną pakviečiami visi kolektyvų vadovai, svečiai: LASS CT darbuotoja Danutė Cidzikienė, LASUC muzikos mokytoja Rita Šidlauskaitė, Panevėžio miesto kultūros ir meno skyriaus vedėja Dalia Meškauskienė. Suėjusieji į sceną užvedė dainą "Oi, žiba žiburėlis kaip aukso liktorėlis". Publika atsistojo, pagavo pažįstamą melodiją ir dainavo kartu. Skambant šiai dainai, scenoje buvo uždegtos bengališkos ugnys. Prasidėjo pirmoji šventės dalis - LASS folkloro ansamblių koncertas, užsitęsęs daugiau kaip 4 valandas. Jo metu kolektyvas keitė kolektyvą, skambėjo P. Daunio eilės, ištraukos iš jo laiškų. Žiūrovai labai nuoširdžiai sutikdavo ir palydėdavo kiekvieną ansamblį, o dažnai, išgirdę kokią nors labiau žinomą melodiją, patys pritardavo. O scenoje vis skambėjo naujos liaudies dainos, romansai, sukosi rateliai ir šokėjų poros, netilo skudučių, lumzdelių, kanklių muzika. Pirmoji šventės dalis baigėsi visų ansamblių apdovanojimu, nes visi gražiai dainavo ir grojo.
Po pietų prasidėjo liaudiškų kapelų koncertas. Koncertavo Klaipėdos, Šiaulių, Biržų, Panevėžio liaudiškos kapelos ir Vilniaus kultūros namų nuotaikingos muzikos ansamblis. Nuotaikingai grojo ir dainavo vilniečiai, smagiai trenkė, kad net stogas kilnojosi, klaipėdiečių kapela "Vyra", emocingai griežė Šiaulių "Šelmiai". Buvo ko paklausyti, buvo ką pamatyti! Kapeloms talkino solistės, labiausiai įsimintinos buvo klaipėdietė Zofija Vilkienė ir šiaulietė Virginija Gintilaitė. Tiesiog ovacijomis palydėta Virginijos sudainuota "Senmergės daina".
Šiaulių ir Klaipėdos kapelos jau turi savo pavadinimus. Panevėžiečiai jo ligi šiol dar neturėjo, todėl koncerto pabaigoje įvyko LASS Panevėžio klubo "Pavėsis" liaudiškos kapelos krikštynos. Iš pradžių apie kolektyvo nueitą kelią gražiai papasakojo klubo direktorė Janina Sinickienė. Kapelos krikštatėviais sutiko būti šiauliečiai: "Šelmių" vadovas Juozas Šukys ir kultūros namų direktorė Irena Bublienė. Daug juoko ir linksmybių sukėlė šios krikštynos. Krikštatėviai išrinko panevėžiečių kapelai pavadinimą "Iš kepurės". Tai turėtų reikšti, kad šis kolektyvas grieš liaudišką muziką, o jo muzikantai gros nežiūrėdami į natas, gerai kaip iš kepurės! Panevėžio miesto kultūros ir meno skyriaus vedėja D. Meškauskienė įteikė kapelos "Iš kepurės" vadovui Rimui Medišauskui, klubo "Pavėsis" direktorei J. Sinickienei ir folkloro ansamblio "Pajauta" vadovei R. Žostautienei padėkos raštus. Šios puikios, neužmirštamos šventės rimtoji dalis baigėsi visiems sugiedojus "Ilgiausių metų". Paskui prasidėjo smagi vakaronė su alaus puta ir sumuštiniais, muzika ir šokiais. Meno mėgėjai dėkingi šventės organizatoriams už šitą neužmirštamą dieną mieste prie Nevėžio.
