SEMINARAI, KONFERENCIJOS


Andrius VAINORAS

KAIMYNAI


Šįkart estai, latviai ir lietuviai - PanevėžyjeApie Estijos ir Latvijos neregius, jų organizacijas savo žurnale ne per seniausiai jau esame pasakoję. Akstinas dar kartą atsigręžti į kaimynus, pasidomėti, kaip jie gyvena, buvo gegužės 16 dieną Panevėžyje įvykęs Baltijos komiteto - Estijos, Latvijos ir Lietuvos aklųjų sąjungų vadovų - susitikimas. Jame dalyvavo ir regioninių aklųjų organizacijų pirmininkai.
     Nevarginsime skaitytojų pasakodami apie tai, apie ką jau sykį buvome rašę: atrinkome, mūsų nuomone, įdomiausius ir iškalbingiausius faktus.

* * *

     Estijos aklųjų sąjungai priklauso apie 2 tūkst. narių. 1995 metais Estijos aklųjų sąjungos bazėje įsikūrė keturios savarankiškos organizacijos. Didžiąją lėšų dalį šios organizacijos gauna dalyvaudamos įvairiose programose ir pačios jas rengdamos. Valstybė estams irgi teikia materialinę paramą - ji gaunama iš mokesčių už azartinius žaidimus.
     Viena svarbiausių visų postkomunistinių, o gal ir nepostkomunistinių šalių aklųjų problemų - įsidarbinimas ir darbo vietos išlaikymas. Estijoje darbdaviams, norintiems įdarbinti neregį, valstybė teikia paramą. Mūsų akimis žiūrint, ta parama atrodo labai jau kukliai: pusę metų darbdaviui mokama minimalaus mėnesinio atlyginimo, o kitą pusmetį - pusės tokio atlyginimo subsidija. Estijoje minimalus atlyginimas, pavertus jį Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, 15 dolerių. Taigi 6 kartus po 15 bus 90 ir plius dar 45 - iš viso 135 doleriai. Šiais metais Talino savivaldybė priėmė nutarimą, kad jos žinioje esančios įmonės įdarbintų po 5 proc. negalę turinčių žmonių. Kaip šis nutarimas vykdomas, estai nekomentavo. Matyt, apie rezultatus kalbėti dar anksti - nutarimas iki susitikimo dienos veikė dar tik keturis su puse mėnesio. Estijos aklieji gauna kompensaciją už naudojimąsi transportu - 4 doleriai per mėnesį. Kompensacija už telefoną - 2 doleriai. I grupės invalido pensija - 75, II gr. - 60, III gr. - 50 dolerių.
     Estai turi savo šunų vedlių mokyklą. Šią mokyklą padėjo įsteigti suomiai. Kiek iš viso neregių jau yra įsigiję šunis, svečiai nesigyrė, tepastebėjo, kad Tartu mieste su keturkojais pagalbininkais vaikšto 7 aklieji. Estijoje nuo šių metų sausio 1 dienos neliko invalidumo grupių, jas pakeitė "Darbingumo netekimo procentas".
     Latvijos aklųjų sąjungai, šių metų sausio 1 dienos duomenimis, priklausė 4371 narys. Visoje Latvijoje regėjimo negalę turinčių žmonių priskaičiuojama 7 - 8 tūkst. Latviai turi 4 įmones: Rygoje, Cesyje, Liepojoje ir Daugpilyje.
     Latvijos aklųjų sąjungoje iki 61 metų (toks tenai pensinis amžius) yra 1511 žmonių, pensinio amžiaus - 2760. Darbą turi 263 aklieji ir silpnaregiai, 103 dirba aklųjų sąjungoje, likusieji 160 - už jos ribų. Latvijos aklųjų sąjungos įmonėse iš viso dirba 200 žmonių, aklųjų ir silpnaregių tarp jų - tik 68.
     Dirbantys pensinio amžiaus invalidai gali uždirbti iki 60 latų (100 dolerių) - toks minimalus uždarbis. Pensija - 50 latų (84 doleriai). Sudėjus minimalų uždarbį (o tokį dažniausiai šie žmonės ir gauna) ir pensiją, jau išeina 110 latų - viršijama leistina riba. Todėl praktiškai be išimčių renkamasi ne darbas, o pensija. Diskriminacinio pobūdžio ir kitas įstatymas: jeigu žmogui regėjimas pablogėja jau sulaukus pensinio amžiaus, jis invalidumo grupės negauna ir todėl negali naudotis invalidams skirtomis lengvatomis.
     Kalbant apie gyvenimą kitose valstybėse, labai jau rizikinga pernelyg greitai pradėti jį vertinti ir daryti kokias nors išvadas. Nedarysime jų ir mes. Leisime sau tiktai priminti seną lietuvišką patarlę: visur gerai, kur mūsų nėra.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]