J. KAPKOVAS. SILOAMO TVENKINYS
Pasaulio dailininkai mėgo tapyti šventąsias vietas: miestus, upes, šaltinius, tvenkinius, kalvas, šventyklas, kapus bei vietoves, paverstas tikinčiųjų lankymo, garbinimo objektais. Garsiausios šventosios vietos yra Jeruzalė (judėjų, krikščionių, musulmonų), Roma, Lurdas (katalikų), Lasa (lamaistų), Kiotas (sintoistų). Lietuvoje šventomis vietomis yra pripažinta Šiluva, Aušros vartai, Žemaičių Kalvarija. Kai kurios iš šventųjų vietų yra pagarsėjusios kaip turinčios stebuklingų galių, kur apsilankę ligoniai antgamtišku būdu pasveiksta. Daug pasakojimų apie gydomąjį vandenį - iš Naujojo Testamento: Kristus patepa aklagimiui akis košele, sumaišyta su seilėmis bei žeme, ir liepia akis plauti Siloamo tvenkinyje.
1848 metais rusų dailininko J. Kapkovo (1816-1854) aliejumi nutapytoje drobėje vaizduojamas Siloamo tvenkinys. Pirmajame plane pavaizduotas ramentus į šalį pasidėjęs, pusiau gulintis senis. Už jo - jaunas neregys, čiupinėjantis rankomis laiptus, besileidžiančius prie stebuklingo tvenkinio. Antrajame plane - pagyvenęs vyriškis ir jaunuolis - veikiausiai tėvas ir sūnus - neša baltais drabužiais aprengtą moterį. Dar toliau tėvas atsargiai į stebuklingą vandenį merkia savo sūnų. Virš šių įvairias negalias ir viltį išgyti turinčių žmonių sklando angelas. Žalsvai melsvų atspalvių J. Kapkovo jaudinanti drobė patvirtina seną gyvenimišką tiesą: kol žmogus gyvas, jis tikisi. Viltis miršta paskutinė.
Paveikslas saugomas Pskovo meno muziejuje.Vytautas GUDONIS
