dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA
Abelis Vilis - prūsų raštijos pradininkasAbelio Vilio nežinome nei tikslios gimimo, nei mirimo datos. Spėjama, kad jis gimęs apie 1515 ir miręs apie 1575 metus, taigi šiemet sukanka 485 metai nuo jo gimimo.
A. Vilis buvo protestantų dvasininkas, gyvenęs prūsų Lietuvoje. Jis buvo silpnaregis, o gyvenimo pabaigoje visiškai apako. Padedamas raštingo baudžiauninko Pauliaus Mėgoto, mokėjusio prūsų, lietuvių, kuršių ir vokiečių kalbas, jis vertė iš vokiečių kalbos į prūsų kalbą Martyno Liuterio "Enchiridijoną" ("Mažąjį katekizmą", 1561 m.). Tai vertingiausias ir didžiausias (134 puslapių) prūsų kalbos paminklas. Neregys A. Vilis minimas visų baltistų, tyrinėjančių prūsų kalbą, darbuose.
A. Vilis yra pirmas įžymus mūsų krašto neregys, paminėtas istoriniuose šaltiniuose, bet apie jo gyvenimą žinių yra išlikę labai mažai. Jis yra pirmas mūsų neregys, dirbęs intelektualinį darbą su reginčiojo skaitytojo pagalba. Kitą tokį faktą randame XIX a. viduryje Žemaitijoje, kur apakusiam kunigui Kodainiui už tam tikrą atlyginimą kurį laiką skaitytoju buvo Simonas Daukantas.Kristina Skrebutėnienė - dainų karalienė
Sukanka 145 metai, kai gimė (1855 m.) Kristina Sekonytė-Skrebutėnienė. Ji gimė Rytų Lietuvoje, Tverečiaus valsčiuje, Sekonių kaime. Anksti liko našlaitė. Būdama 25 metų amžiaus, ištekėjo už Kuskų kaimo pusvalakininko ir muzikanto Skrebutėno. 1905 m. nuo persirgtos sunkios ligos ji apako. Tačiau, anot pačios pasakymo, visus darbus dariusi ir akla būdama. Mirė 1943 m., bemaž sulaukusi 90 metų, palaidota Pivorų kaimo kapinėse, Ignalinos rajone.
K. Skrebutėnienė daugiausia žinoma tautosakos rinkėjams ir tyrinėtojams. Ji kalbėjo turtinga Rytų aukštaičių tarme, mokėjo šimtus dainų. Iš jos užrašyta daug smulkiosios tautosakos, vaizdingų posakių, retų žodžių, užrašyta per 500 dainų, nemažai su melodijomis. Visi šitie turtai paskelbti daugelyje tautosakos rinkinių.
Apie K. Skrebutėnienę yra rašę J. Aidulis, D. Sauka, B. Šaknys, S. Geda ir kt.
