Henrikas STUKASŽOLININKĖ
Švenčionių ligoninėje - sujudimas. Į ligoninės skyrių atvežė moterį. Medikai greitai apžiūri ligonę. Moteris skundžiasi dideliu kojų skausmu. Apžiūrinčių chirurgų veidai niaukėsi: tai labai rimta kojų liga. Sklindantis negeras kvapas bei žaizdos liudijo - reikia operacijos. Moteris buvo niekur nedirbanti, o operacijai reikėjo nemažai pinigų - jų buvo paprašyta per laikraštį. Pagalba atėjo netikėtai. Tiesa, pinigų negavo, bet kojos buvo išgydytos.
Į miestelio ligoninę atėjo pagyvenusi moteris. Aukštoka, prakauli, su juodais, storais akiniais. Ji nuėjo pas chirurgą, gydantį moterį, ir paprašė palydėti ją pas ligonę. Įėjusi apžiūrėjo žaizdotas kojas ir pasakė, kad jas galima išgydyti be operacijos. Chirurgas smalsaudamas paklausė:
- O kuo jūs gydysite?
Viešnia, nė kiek nesutrikusi, atsakė:
- Žolelių tepalu.
Gydytojas buvo protingas žmogus - leido pamėginti. Kitą dieną viešnia patepė žaizdas žolelių tepalu ir jas aprišo drobule. Paliepė nuolat tuo tepalu teptis. Žaizdotos kojos pradėjo gyti. Skausmai liovėsi. Moteris atsistojo ant kojų. Paslaptingoji viešnia - tai Pabradėje gyvenanti silpnaregė žolininkė Marija Fanta.
Žinias paveldėjo iš senelio
"Žiniuonystė - žmogaus gydymas žolėmis. Žolininkė už žmogaus gydymą negali imti pinigų. Paėmęs iš ligoto žmogaus pinigų gali sulaukti aukštesnių jėgų nemalonės. Žolės, medžių pumpurai, žievės, iš kurių gaminami antpilai, tepaliukai - visa tai nieko nekainuoja. Jokie pinigai neatstos patirto džiaugsmo, kai išgydai vaiką ar suaugusį. Išgijusio prašau vieno: kad nueitų į bažnyčią ir uždegtų žvakutę. Man gydymas žolėmis - duona, maitinanti dvasią", - samprotavo Regina Fanta.
Žolininkės prosenelis Giedrius buvo labai įžymus gydytojas. Jis gydė tik žolėmis. Prosenelis ligos priežastį nustatydavo pažvelgęs į ligonio akis ar delną. Jis sakydavo: kiekvieną ligą galima išgydyti žolėmis. Svarbu, kad ji nebūtų įsisenėjusi. Žolėse slypi didžiulė jėga. Kiekviena vaistažolė - medetkos, ramunės, trauklapiai ir t. t. - turi tam tikrų gydomųjų savybių. Iš prosenelio paslaptis apie gydomąsias žoles perėmė senelė, o iš jos - mama. Žolininkė atsimena: "Mama nedaug žmonių tegydė. Bijojo. Tai buvo valdžios smerkiamas ir draudžiamas užsiėmimas. Bet, susirgus šeimos nariams, kaimynams ar patikimiems žmonėms, mama niekada neatsisakydavo padėti."
Reginos šeimos gyvenimas nebuvo paprastas. Po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvą atėjo komunistai. Mergaitės šeima buvo persekiojama. Juos vadino buržujais. Visą turtą atėmė. Šeima badavo. Dvi savaites slapstėsi laukuose - taip išvengė Sibiro. Nuo nuolatinio alkio Regina susirgo sunkia liga. Ligos padarinys - nuolat blogėjantis regėjimas. Nepaisydama ligos Regina baigė aštuonias klases, vėliau Vilniuje - sekretorės kursus. Sekretore dirbo daug metų. Vėliau sugrįžo į gimtąją Pabradę. Ten iki pensijos dvidešimt dvejus metus dirbo lenkų mokykloje sekretore. Saugumas Reginai nedavė ramybės: jos šeima nuolat buvo sekama, kontroliuojama. Vis dėlto motina dukrai perdavė paveldėtas žinias.
Dar būdama vaikas, Regina su mama pavasarį, gegužės mėnesį, iškeliaudavo į pievas. Mergaitė sekdavo, kaip mama atidžiai tyrinėja žoles, kai kuriuos lapelius nuskynusi, deda į pintinę. Dažniausiai žoles rinkdavo anksti rytą arba prieš sutemstant. Mama aiškindavo, ką viena ar kita žolė gydo. Grįžusios namo žoles džiovindavo. Dabar ponia Regina į pievas vedasi savo anūkę, kadangi silpnaregei reikalingos akys. Aišku, anūkė puikiai susipažįsta ir su žolėmis. Gydo ne vien žolės. Geri vaistai - sprogstančių medžių pumpurai. Pasak žolininkės, turintiems didelį kraujospūdį ir norintiems išplėsti kraujagysles, nebūtina gerti vaistų - padės kaštono pumpurai. Tik reikia žinoti, kokius pumpurus rinkti. Vaistams imami tik ką pražydę pumpurėliai. Vėliau kaštono pumpurėliai atokaitoje džiovinami. Saulėje džiovinami kaštono pumpurai praranda gydomąsias savybes. Iš žolių, medžių lapų žolininkė padaro ir įvairiausių miltelių.
"Žinių semiuosi iš prosenelių knygų. Per gaisrą nemažai knygų sudegė. Biblioteką praretino ir Antrasis pasaulinis karas. Na, ir būdami vaikai jų netausojome. Suaugusiems nematant išsiplėšdavome patikusį paveiksliuką. Tada nesuvokėme, ką žalojome. Dabar gailiuosi iš retų senų knygų išplėštų puslapių. Prosenelio knygose rastas žinias apie gydomąsias žoles papildau naujomis. Teko pabuvoti Lenkijoje, Rusijoje. Iš ten parsivežiau nemažai knygų, kuriose pasakojama apie gydomąsias žoles. Smulkiai aprašytos ne tik žolės, bet jų skynimo, paruošimo ir naudojimo laikas. Visa tai man padeda gydant žmones", - pasakojo silpnaregė.
Ne viskas poniai Reginai patinka naujose knygose apie žoles. Jos įsitikinimu, populiarių knygučių autoriai daug ką yra supainioję.
Gydomąsias žoles, tepalus, miltelius, tinktūras ponia Regina saugo sausoje, tamsioje vietoje. Žoleles bei žolelių miltelius ji susuka į drobulę. Būtinai užrašo rinkimo metus, mėnesį, dieną, valandą, svorį. Gydomosios žolės sensta. Pasenusią žolę reikia išmesti. Ant tepaliukų indelių taip pat užrašomas pagaminimo laikas. Žolininkė neapsieina ir be įvairiausių tinktūrų, kurios daromos su spiritu arba degtine.
Ką gydo žolininkė?
R. Fanta gydo paprastas ligas. Sako, prosenelis žolėmis išgydydavo net vėžį. Mūsų pašnekovė šios ligos negydo - labai sudėtinga tam paruošti vaistus. Vaistai - iš daugelio žolių bei sprogstančių medžių pumpurėlių. Visų norinčių žolininkė ir taip negydo, nes reikia ir jėgų, ir gydymo priemonių. Pašnekovė nuogąstavo: "Neturiu kur priimti ligonių. Gyvenu blokiniame name. Čia nėra kur tinkamai paruošti vaistų, jų laikyti. Anksčiau kai kurias gydomąsias žolytes augindavau darželyje. Taip papildydavau savo vaistinėlę. Dabar jėgos ne tos. Dirbti darže sunku. Norint auginti gydomąsias žolytes reikia nemažai triūso. Kartais pacientų prašau atnešti vienokių ar kitokių žolių. Tada juos ir gydau. Gydau ne tik žolėmis, bet ir įvairiausiais tepalais. Darydama tepalus dedu ne tik gydomųjų žolyčių, džiovintų sprogstančių medžių pumpurėlių, bet ir žąsų taukų, aliejaus, sviesto, kartais kiaulienos taukų. Tiesa, aliejų naudoju retai, nes tepaliukams būtiną švarų aliejų gauti sunku."
Žolininkė prieš gydymą apžiūri ligonį ir nustato diagnozę. Negydo tol, kol ligonis neatneša gydytojo diagnozuotos ligos patvirtinimo. Sutapus R. Fantos bei gydytojo nuomonėms, pradedamas gydymas. Žolininkė gydo ne visus. Dažniausiai negydo suaugusių. Niekad neatsisako padėti vaikams. Kartais žolininkės ir gydytojų nuomonė skiriasi. Pašnekovė pasakojo, kaip kartą tėvai atvežė sunkiai sergančią mergaitę, kuriai skaudėjo pilvą. Gydytojai įtarė labai rimtą ligą. Silpnaregė, apžiūrėjusi mergaitę, diagnozavo kirmėles. Pirmas vaistas nuo kirmėlių - baltosios arbūzo sėklos. Jas reikia smulkiai sumalti ir virti košelę su pienu. Po to reikia duoti karčiosios druskos. Po kelių valandų išvalyti vaiko skrandį. Pakanka vieno karto. Žolininkė tėvams išaiškino, ką jie turi daryti. Tėvai, gavę vaistų, išvažiavo. Po savaitės grįžo pasirodyti žolininkei su sveika, bėgiojančia dukrele.
Pas žolinikę Reginą Fantą pagalbos ieško ne vienas žmogus. Vienu metu ji vos apsigynė nuo ligonių srauto. Yra padėjusi ne vienam šimtui ligonių. Patiems ligoniams be žolininkės priežiūros, anot Reginos, gydytis negalima. Su žolelėmis negalima juokauti. Kiekvienam ligoniui vaistų dozė individuali. Pasak pašnekovės, sunkiausia gydyti vyrus. Kuo labiau užterštas organizmas, tuo sunkiau jį išgydyti. Gydomi vyrai negali rūkyti, vartoti alkoholinių gėrimų. Vyrams neužtenka valios atsisakyti žalingų įpročių. Jų neatsisakius - žolės bejėgės.
Ligą galime įveikti ne vien žolėmis, tepalais. Mums gali padėti daržovės: burokėliai, kopūstai, morkos. Jų sultyse slypi didžiulė gydomoji galia. Minėtų daržovių kiekvienas galime nusipirkti. Štai burokėliai. Juos valgyti sveika. Burokėlių sultys tinka nuo kraujospūdžio, gerina kraują, mažina sklerozę. Burokėlių sultis reikia tinkamai paruošti. Ponia Regina pataria: "Paimkite nevirtą burokėlį. Nulupę žievę, jį sutarkuokite, išspauskite sultis. Per vieną dieną galima išgerti ne daugiau kaip šimtą gramų burokėlių sulčių. Vienų burokėlių sultis nepatartina gerti. Jūs galite pakenkti organizmui. Reikia burokėlių sultis praskiesti šaltu virintu vandeniu tokiu santykiu: du trečdaliai sulčių ir vienas trečdalis vandens. Gerti vieną mėnesį. Po kurio laiko galima vėl pakartoti. Kopūstai, morkos labai praverčia silpnaregiams. Jų sultys stiprina regėjimą. Gerdami morkų sultis nepersistenkite. Padauginus minėtų sulčių - veidas geltonuoja. Morkų sultyse gausu karotino. Jis ir nudažo veidą. Patartina sultis keisti. Vieną dieną gerti burokėlių, kitą - kopūstų, trečią - morkų. Daržovių sultis negalima ilgai laikyti. Reikia išspausti tiek, kiek išgersite. Daržovių sultys geriamos tik ką išspaustos.
R. Fanta žolelėmis padės dar ne vienam pasiligojusiam. Ypač vaikams.
