NAUJOVĖS


Zigmas MALIUKEVIČIUS

PRIVATININKŲ APARATŪRA ŠIUOLAIKINĖ, O VALSTYBINIŲ POLIKLINIKŲ?


Sausį suėjo metai, kai Vilniuje sergantieji glaukoma susivienijo į klubą - savanorišką, savarankišką nepelno organizaciją, kurios įstatuose įrašyta: burti sergančiuosius, teikti jiems visokeriopą pagalbą, tobulinti akių ligomis sergančių sveikatos priežiūros sistemą mieste, ginti sergančiųjų teises ir interesus. Netruko prabėgti pavasaris, vasara, ruduo, atėjo žiema, vėl pavasaris - kiekvienas metų laikas paliko pėdsaką klubo narių gyvenime. Įsiminė susitikimai su gydytojais, sveikatos priežiūra besirūpinančiais ministerijos, savivaldybės darbuotojais. Naudingi buvo pasakojimai ir patarimai, kuriuos išgirdome iš vyriausiosios miesto oftalmologės Lilijos Socevičienės, Santariškių akių ligų klinikos skyriaus vedėjos, iš klubo valdybos narės Rasos Bagdonavičienės, šios klinikos gydytojo Sauliaus Gelgaudo, Antakalnio poliklinikos akių ligų gydytojos Liudmilos Safonovos ir kitų. Vaistų kontrolės departamento direktorius profesorius Vytautas Budnikas kalbėjo mums apie vaistų kompensavimo tvarką, Santariškių ligoninės konsultacinės poliklinikos akių ligų gydytoja Sigita Speičienė dalijosi mintimis apie sergančiųjų sveikatos priežiūros tobulinimą.
     Ir jie, ir kiti mūsų pašnekovai ne kartą akcentavo oftalmologų aprūpinimo šiuolaikine medicinos įranga klausimą. Iš tikrųjų kokia gi aparatūra mūsų poliklinikų akių ligų kabinetuose, kokią techniką gydytojas pasitelkia kovodamas su nūnai nepagydoma glaukoma ir kitomis akių ligomis? Tiesiai pasakysime - okulistai neturi reikalingiausios, pasaulio praktikoje plačiai naudojamos įrangos. Kabinetuose - vis dar prieštvaniniai aparatai, pasieniuose - susidėvėję, iš labdaros gauti prietaisai. Sunku su tokia technika dirbti, dar sunkiau gauti tikslių duomenų apie ligą. Tarkime, jeigu ligoniui reikia pamatuoti akiplotį, seselė ar gydytojas ranka suka žiburėlį, kurio judėjimo kreivę po antro ar trečio tikrinimo ligonis gali užmerktomis akimis "matyti". Norėdamas tikslesnių duomenų, gydytojas siunčia savo pacientą iš poliklinikos į miesto pakraštį - Justiniškes, kur privatus gydytojas turi kuo puikiausią aparatūrą - kompiuterinį perimetrą. Beje, ne tik privatūs akių ligų gydytojai dirba su naujausia technika, bet ir kitų ligų specialistai, pavyzdžiui, stomatologai turi šiuolaikinių gydymo aparatų. Kodėl gi vieni gali įsigyti naujausią įrangą, o kiti - ne?
     Bet grįžkime prie ligonio. Per valandą jis gauna kompiuterinio perimetro "išrašytą" lapą, už kurį reikia sumokėti apie 60 litų. Žinant, kad glaukoma serga dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, pensininkai, turį gan varganas pajamas, tokia suma akivaizdžiai didelė, juolab, kad po kurio laiko jie vėl siunčiami tirtis ir vėl tuština kiaurą kišenę. Tiesa, mūsų klubo nariams nuo praėjusių metų spalio mėnesio tokie brangūs "pasivaikščiojimai" negresia. Valdybos pirmininkui medicinos mokslų daktarui docentui Vytautui Gurauskui pasisekė susitarti su sostinės Misionierių ligoninės (Subačiaus gatvė Nr. 28) vadovais šią procedūrą atlikti daug pigiau. Ačiū jiems, ištiesusiems ranką vargšams žmonėms. Nors poelgis tikrai kilnus, bet problema lieka - šimtų tūkstančių pacientų į Misionierių ligoninę juk nepasiųsi.
     Manytume, šiandien nebūtų prabanga kompiuterinius perimetrus turėti visose poliklinikose, visuose akių ligų kabinetuose. Ir ne tik juos, bet ir kitokią reikalingą akių ligoms diagnozuoti bei gydyti naujausią aparatūrą. Kasmet oftalmologų pagalbos šaukiasi vis daugiau žmonių. Kaip rašoma moksliniuose žurnaluose, jeigu prieš keletą metų glaukoma vargindavo 2-2,5 proc. gyventojų, tai dabar manoma, kad ja serga 3-4 proc. žmonių. Ne tik garbingo amžiaus sulaukę žmonės, bet ir jaunesni. Tuo įsitikinome patys, gydydamiesi Santariškių akių ligų klinikoje, kurios palatose gulėjo sveikata trykštantys trisdešimtmečiai.
     Gydytojų teigimu, geriausi gydymo rezultatai tada, kai liga išaiškinama anksti. Kol kas profilaktiniam gyventojų patikrinimui mūsų poliklinikos nėra pasirengusios. Tam reikia tinkamos aparatūros, bekontaktinių akispūdžio aparatų, kuriais greit ir tiksliai pamatuojamas akispūdis. Stokojama ir kitos įrangos bei prietaisų akims gydyti.
     Mūsų klubo valdyba, norėdama atkreipti sveikatos priežiūra besirūpinančių sostinės savivaldybės darbuotojų dėmesį į varganą kabinetų padėtį, surinko informacijos apie miesto akių ligų pirminės priežiūros įstaigose naudojamą medicinos įrangą ir parengė raštą, kuriame pateikta konkrečių pasiūlymų, kiek ir kokios aparatūros reiktų įsigyti 2000 metais. Pradžioje, atsižvelgiant į sumažėjusį biudžetą, galbūt užtektų nupirkti įrangos už 200 000 litų. Ateinančiais metais galima būtų įsigyti vėl tiek pat įrangos. Pamažu apsirūpinus reikalingiausia šiuolaikine įranga, pagerėtų Vilniuje akių ligų profilaktika ir gydymas, o šis pavyzdys būtų geras akstinas ir kitoms respublikos gydymo įstaigoms.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]