TEISĖS NAUJIENOS


Giedrius STOŠKUS

TEISĖ Į KOMPENSACIJAS


(Tęsinys. Pradžia - "M.Ž." Nr.11)

     LR Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo 3 str. skelbia, kad teisę į kompensacijas už buto šildymą bei vandenį turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau to paties įstatymo 6 str. nustato dar ir papildomas šių kompensacijų skyrimo sąlygas. Galimybė gauti kompensacijas dar priklauso nuo šeimos narių užsiėmimo rūšies bei pragyvenimo šaltinio. Įstatymo 6 str. nustatyta, kad šeimai gali būti skiriamos kompensacijos, jeigu jos suaugę nariai:
     1) dirba pagal darbo sutartį ir per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės ir jeigu jiems priskaičiuojama darbo užmokesčio ne mažiau negu minimali mėnesinė alga;
     2) yra pensininkai arba invalidai;
     3) atlieka profesinę karo tarnybą, išskyrus privalomąją;
     4) mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose;
     5) yra bedarbiai, gaunantys bedarbio pašalpą, mokymo laikotarpiu - mokymo pašalpą, arba dirbantys viešuosius darbus;
     6) yra bedarbiai, negaunantys bedarbio (mokymo) pašalpos ir yra įsiregistravę darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius ir nėra atsisakę siūlomo darbo (viešųjų darbų), mokymosi kursų, nėra nutraukę registracijos darbo biržoje ar nėra persiregistravę iš naujo;
     7) slaugo šeimos narį arba artimą giminaitį (tėvus, brolius, seseris), kuriam reikalinga nuolatinė slauga;
     8) moteris yra nėščia (kompensacija skiriama likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo);
     9) motina arba tėvas (globėja arba globėjas) augina namuose ikimokyklinės vaikų įstaigos nelankantį iki 3 metų vaiką;
     10) motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai ji dėl svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko) augina vaiką iki 14 metų ir per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip pusę maksimalios darbo laiko trukmės;
     11) motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai ji dėl svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko):
     a) augina vaiką invalidą;
     b) turi 3 ir daugiau vaikų ir augina namuose bent vieną nelankantį ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų;
     c) augina namuose ikimokyklinio amžiaus vaiką, nelankantį ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos, pagal gydytojų rekomendaciją;
     d) augina namuose vaiką iki 16 metų, kai šeima turi žemės ūkio naudmenų nuo 2 iki 3,5 hektaro.
     Kaip matome, įstatymas numato gana daug atvejų, kada asmenys turi teisę į kompensacijas. Tačiau aišku, kad kompensacijos nebus skiriamos individualių įmonių savininkų ar patentus įsigijusių asmenų šeimoms bei daugiau kaip 3,5 hektaro žemės turintiems ūkininkams. Kompensacijų neskyrimas šiems asmenims vargu ar yra pateisinamas. Žinoma, gerokai sudėtingiau išsiaiškinti šių asmenų pajamų dydį ir turbūt todėl buvo nueita lengviausiu keliu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vietos valdžia yra arčiau žmonių ir gali geriau nustatyti realią žmogaus turtinę padėtį, įstatymas labai daug teisių palieka savivaldybėms. Jos gali skirti kompensacijas ir kitais negu Įstatyme numatyti atvejais: pavyzdžiui, nedirbančiam didesnio nei 3,5 hektarų žemės sklypo savininkui, be to, gali nustatyti didesnius buto bendro naudingo ploto, išeikvojamo vandens, dujų ar šiluminės energijos normatyvus. Savivaldybės, patikrinusios šeimų gyvenimo sąlygas ir įvertinusios jų turtinę padėtį - turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan. - taip pat nustačiusios, kad šeima pateikė klaidinančius duomenis apie pajamas, arba kad šeima yra įsiskolinusi už buto šildymą ar vandenį, turi teisę ir neskirti kompensacijų, nors šios pagal įstatymą ir priklausytų.
    
Kompensacijų skyrimo tvarka
     Dėk kompensacijų kreipiamasi į miesto, rajono savivaldybę arba jos teritorinį padalinį - seniūniją. Kreipiantis reikia pateikti dokumentus apie šeimos pajamas per tris praėjusius mėnesius. Į šeimos pajamas įskaitoma: darbo užmokestis, iš jo atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir Sodros įmokas; kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, išskyrus delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą ir su komandiruotėmis susijusias išmokas; stipendijos; pensijos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos; pašalpos, išskyrus vienkartines, pavyzdžiui, laidojimo, vaiko gimimo ir pan.; dividendai; pajamos iš asmeninio ūkio ir kt. turto; gaunami alimentai; netgi laimėjimai ir prizai bei kai kurios kitos išmokos. Kompensacija skiriama trims mėnesiams, o po trijų mėnesių šeima privalo iš naujo kreiptis dėl kompensacijos ir pristatyti naujus dokumentus apie pajamas. Daugelyje savivaldybių netgi nebūtina pateikti pažymos apie gaunamos pensijos dydį, kadangi jas savivaldybės dažnai pačios išsireikalauja iš Sodros teritorinių skyrių. Nebėda ir truputį pavėlavus kreiptis dėl kompensacijų, kadangi jos gali būti skiriamos ir už du praėjusius mėnesius, neįskaitant kreipimosi dėl kompensacijos mėnesio. Nedirbančių pensininkų ir invalidų šeimoms, kuriose nėra darbingų šeimos narių, savivaldybės gali apskaičiuoti kompensacijas visam šildymo sezonui. Šis palengvinimas nustatytas dėl to, kad tokių šeimų pajamos labai mažai keičiasi.
     Dažnai žmonėms, ypač tiems, kurių vaikai mokosi aklųjų ir silpnaregių internatinėse mokyklose, kyla klausimas, kas įskaitoma į šeimos sudėtį. Aptariamojo įstatymo 2 straipsnis šeimą apibrėžia taip: Šeima - sutuoktiniai arba kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, arba vienintelis iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni nedirbantys mokymo įstaigų dieninių skyrių viengungiai moksleiviai ir studentai, iki jiems sukaks 24 metai. LR Vyriausybės patvirtintos kompensacijų skaičiavimo metodikos 17 punkte dar patikslinama, kad į šeimos sudėtį neįskaitomi šie asmenys: globos įstaigose valstybės išlaikomi asmenys (tarp jų vaikai, nuolat arba savaitės darbo dienomis gyvenantys globos įstaigose ir gaunantys nemokamą maitinimą arba maistpinigius); vaikai, kuriems įsteigta globa; asmenys, kurie gyvena ir mokosi kitų valstybių mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose; suimti iki teismo bei atliekantys bausmę asmenys. Asmenys iki 18 metų, sukūrę savo šeimą arba turintys vaikų, laikomi atskira šeima.
     Taigi internatinėse mokyklose besimokantys ir ten savaitės darbo dienomis gyvenantys vaikai į šeimos sudėtį neįskaitomi, tačiau savivaldybėms įstatymas suteikia teisę skirti kompensacijas ir kitais negu įstatyme nurodyti atvejais, o minėtosios metodikos 24 punktu LR vyriausybė netgi rekomenduoja savivaldybėms skirti kompensacijas šeimoms, kurios vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip mėnesiui paima iš globos įstaigų moksleivius ir tuo metu jie nėra išlaikomi valstybės (negauna maistpinigių). Žinoma, rekomendacijos savivaldybėms nėra privalomos, bet jei savivaldybė turi lėšų ir nustato geresnes nei įstatyme numatytos kompensacijų skyrimo sąlygas, ji į šias rekomendacijas turėtų atsižvelgti.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]