Aurelija MYKOLAITYTĖ

SVARBIAUSIA - DIABETO KONTROLĖ

Lapkričio 14 dieną visame pasaulyje minima Diabeto diena. Kauno Endokrinologijos instituto duomenimis, Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 50 000 žmonių. Medikai prognozuoja, jog diabetikų skaičius ateity dar labiau padidės: tokia pasaulinė patirtis. Kaip gyventi su šia liga? Ar įmanoma išvengti komplikacijų? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Kauno Endokrinologijos instituto darbuotojai - dr. Nijolė Jurgevičienė ir dr. Rimas Žalinkevičius.
    
Pats sau gydytojas
     "Žmogus pats kontroliuoja diabetą: jis turi viską labai gerai suvokti ir žinoti, kas jo laukia. Gydytojo pareiga - paaiškinti, suteikti žinių apie ligą", - sakė oftalmologė N. Jurgevičienė. Tiek sergant pirmo tipo diabetu (žmogus visiškai priklausomas nuo insulino, kasa jo negamina), tiek antro tipo (žmogus nepriklausomas nuo insulino, kasa dalinai dirba), svarbu sekti cukraus kiekį kraujyje, vengti hiperglikemijų ir hipoglikemijų. Pasak gydytojos, dabar kontroliuoti diabetą nėra sunku, nes yra pakankamai priemonių: pavyzdžiui, aparatai cukraus kiekiui kraujyje nustatyti, juostelės-testai cukraus ir acetono kiekiui ištirti šlapime. Diabetas neretai pavadinamas gyvenimo būdu, kadangi ši liga neriboja žmogaus: diabetikai mokosi, dirba, turi šeimas.
     Viena iš didžiausių bėdų sergant diabetu - komplikacijos, kurios atsiranda per ilgesnį laiką kone visiems ligoniams: pavyzdžiui, diabetinė retinopatija po 15 metų ligos "stažo" vargiai išvengiama. Visgi laikantis medikų rekomendacijų, kontroliuojant diabetą, galima pristabdyti komplikacijų eigą.
     Pasak R. Žalinkevičiaus, daugiausia dėmesio savo sveikatai skiria vyresnio amžiaus žmonės, o paaugliai ir jaunuoliai yra linkę nepaisyti diabeto, neigti ligą, tokiu būdu provokuodami komplikacijas. "Brendimo amžiuje dėl hormonų persitvarkymo kartais ir norint nepavyksta sureguliuoti diabeto, o ką kalbėti apie tokius atvejus, kai diabeto kontrolės išvis nėra...", - sakė gydytojas.
     Diabetinės retinopatijos išsivystymas akyse ypač pavojingas nėščioms moterims: joms reikėtų geresnės diabeto kontrolės. Jaunoms pacientėms pirmiausia aiškinama, kad jos planuotų nėštumą, - tartųsi su endokrinologu dėl bendros diabeto kontrolės, išsitirtų, ar nėra diabeto komplikacijų (pavyzdžiui, esant diabetinei retinopatijai turi būti atliktas gydymas lazeriu), stengtųsi, kad cukraus kiekis kraujyje būtų artimas normaliam. Kontroliuojant diabetą galima išvengti didelių apsigimimų - taip saugoma ir savo, ir gimsiančio žmogaus sveikata.
     Ne mažiau rūpesčio medikams kelia diabetu sergantys vaikai, kuriems trūksta suaugusiųjų priežiūros: tokiais atvejais diabeto kontrolė taip pat nepakankama. "Jeigu vaiku niekas nesirūpina, jeigu jis auga asocialioje šeimoje, yra didelė tikimybė, kad ketvirtais penktais ligos metais pradės vystytis katarakta, šeštais septintais - diabetinė retinopatija, kurios eiga gali būti žaibiška", - sakė N. Jurgevičienė. Pasak oftalmologės, tada joks gydymas neišgelbės regėjimo - nebent tik šiek tiek atitolins apakimo laiką. Beje, nuo 1989 metų registruojami visi vaikai, sergantys diabetu: remiantis pasauline praktika, buvo pradėta mokyti tėvus ir vaikus, nuolat stebima ligos eiga, jie tiriami endokrinologo bei oftalmologo. Galbūt tai nors kiek padės išvengti sunkių komplikacijų.
    
Pakitimai neišvengiami
     Pasak R. Žalinkevičiaus, tik prasidėjus diabetui labai imliais metodais galima nustatyti pakitimus žmogaus organizme - atskirose sistemose, kaip nervų ir akyse, netgi pačiomis pirmomis dienomis ar savaitėmis. Todėl įsitikinimas, kad komplikacijos atsiras po 15 ar 25 metų, tėra tik iliuzija, trukdanti realiai pažvelgti į ligą, suvokti jos eigą. Sunkių komplikacijų nebūna tik kokiems 3 žmonėms iš 1000, tačiau tai išimtiniai atvejai, neleidžiantys nė kiek sumažinti budrumą.
     Endokrinologijos instituto gydytojai atkreipė dėmesį į tris pagrindines komplikacijas: diabetinę retinopatiją, neuropatiją ir nefropatiją. Visos šios komplikacijos atsiranda dėl kraujagyslių pakenkimo - mikroangiopatijos: identiški pakitimai vystosi akyse, nerviniame audinyje, inkstuose. Štai esant diabetinei retinopatijai tinklainės kapiliaruose vyksta daugybiniai mikroinfarktai, užsikimšus kraujagyslei, toje vietoje tinklainė netenka kraujotakos, miršta. Tinklainėje susidaro naujos kraujagyslės, kurios greitai plyšta, ima kraujuoti, formuojasi randinis audinys. Regėjimą gali išgelbėti tik lazerio koaguliacija ir vitrektomija - kuriam laikui diabetinė retinopatija nustoja progresuoti, aprimsta.
     N. Jurgevičienė pastebėjo, jog tiek diabetinės retinopatijos, tiek ir kitų komplikacijų gydymo sėkmė labiausiai priklauso nuo paties diabeto priežiūros. "Jeigu dažnai pasitaiko hiperglikeminės ar hipoglikeminės būsenos, didelis ar per mažas cukraus kiekis kraujyje arba jeigu cukraus kiekis kraujyje svyruoja nuo žemų iki aukštų parametrų, tada labai greitai vystosi kraujagyslių sienelių pakenkimai, kraujagyslių akimas, naujų mikroinfarktų susidarymas - taigi pasaka be galo", - sakė oftalmologė. Gydytojos nuomone, antras veiksnys, lemiantis, kokie bus gydymo rezultatai, yra ankstyva diagnostika: kada pakenkimas didelis, gydymo prognozė daug daugiau blogesnė. Prieš keletą metų gydytojų komanda iš Kauno netgi važinėjo po rajonus, stengdamasi išaiškinti vietos medikams, į ką labiausiai atkreiti dėmesį - nuo ankstyvos diagnostikos prieklauso tiek akių, tiek nervų sistemos, tiek inkstų pakenkimo gydymo efektyvumas bei prognozė ateičiai.
     Gydymą apsunkina dar ir tai, kad vieną komplikaciją neretai lydi kita. "Nėra taip, kad žmogus būtų aklas dėl diabeto, o mes nerastume kitos komplikacijos", - sakė R. Žalinkevičius. Štai neuropatija. Nors iš pirmo žvilgsnio ši diabeto komplikacija nėra tokia pavojinga kaip nefropatija (inkstų pakenkimai yra pagrindinė diabetikų mirties priežastis), tačiau ligoniui ji trukdo ne mažiau kaip ir aklumas, sąlygotas diabetinės retinopatijos. Išsivysčius neuropatijai, žmogui sutrinka fiziologinės savireguliacijos mechanizmas: pavyzdžiui, nejaučia alkio, besiartinančios hipoglikemijos, kas gali paskatinti ir neuropatijos, ir kitų komplikacijų vystymąsi. Neuropatiją gydytojas apibūdino kaip nejautrą: "ligonis nejaučia, kad nejaučia". Klasikinis pavyzdys: į batą įkrito lego žaisliukas, o žmogus vaikšto ir nejaučia, kad kažkas yra. Tokia diabetinė nejautra gali būti pavojinga ir gyvybei: būta atvejų, kai žmonės smarkiai apdegė, apsiplikino karštu vandeniu, buvo ištikti infarkto ir nesulaukė pagalbos, nes nejautė nei širdies skausmo, nei rankos tirpimo... Pasak R. Žalinkevičiaus, vaistai neuropatijos atveju didelio efekto neduoda - komplikacijos nepanaikina, o tik apmalšina, kaip ir esant diabetinei retinopatijai. Pagrindinė gydymo sėkmė galima tik esant gerai diabeto kontrolei.
    
Gydymas ateityje
     Šiuo metu Lietuvoje susikūrę nemažai diabeto klubų, žmonės vis daugiau susižino apie savo ligą ir kaip ją kontroliuoti. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra diabeto centrai, kur dirba gydytojai endokrinologai ir seserys, atsakingos už mokymą ir kojų priežiūrą. Vis dėlto toks dėmesys nepakankamas: sergamumas diabetu anaiptol ne mažėja, o didėja, užtat kvalifikuotos medikų paramos ateityje dar labiau prireiks. Galbūt kada nors bus pasekta užsienio pavyzdžiu: atsiras diabeto centrai, kuriuose dirbs visa medikų komanda: diabetologas, nefrologas, okulistas, psichologas, sesuo dietologė, seserys, atsakingos už mokymą ir kojų priežiūrą. Tai būtų kuo puikiausia pagalba diabetikui - galbūt tada sumažėtų ir aklumo, sąlygojamo diabetinės retinopatijos, ir kitų komplikacijų, apsunkinančių žmogaus gyvenimą, pagreitinančių mirtį.
    
 

[Turinys] | [Grįžti]