Giedrius STOŠKUS

MAŽINAMOS KOMPENSACIJOS ERDVIAI GYVENANTIEMS

Nori to ar nenori, nei karšta vasara, nei šiltas, gražus ruduo amžinai nesitęsia: ateina šalti darganoti orai ir tenka šildyti butą. Manau, pats metas aptarti šių metų balandžio 8 d. priimtą ir nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojusį LR Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymą. Nors kompensacijų už buto (individualaus gyvenamojo namo) ir karšto vandens šildymą skyrimo ir apskaičiavimo tvarka nedaug tepasikeitė, teko priimti ją reglamentuojantį įstatymą. Anksčiau minėtąsias kompensacijas reglamentavo LR Vyriausybė 1997 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 903, tačiau pradėjus už buto šildymą ir vandenį gyventojams kompensuoti iš savivaldybių biudžetų, prireikė tai sureguliuoti įstatymu, kadangi savivaldybių biudžetų išlaidas leidžiama nustatinėti tik įstatymais, o ne Vyriausybės nutarimais.

Pasikeitė bendrojo naudingo ploto normatyvai

     Naujasis įstatymas, kaip ir anksčiau galiojęs Vyriausybės nutarimas, numato, kad bus ne visada kompensuojamas viso buto ar individualaus gyvenamojo namo faktinio bendrojo naudingo ploto šildymas. Tais atvejais, kai buto ar namo plotas yra didesnis už įstatyme nustatytus bendrojo naudingo ploto normatyvus, bus kompensuojama tik šių normatyvų neviršijanti buto ploto dalis, o normatyvus viršijančios buto ploto dalies šildymas nebus kompensuojamas. Naujajame įstatyme, palyginus su anksčiau galiojusiu Vyriausybės nutarimu, smarkiai sumažinti buto (individualaus gyvenamojo namo) bendrojo naudingo ploto normatyvai, už kurių šildymą kompensuojama. Dabar jie yra: vienam bute gyvenančiam asmeniui - 18 kvadratinių metrų, o kiekvienam kitam kartu gyvenančiam asmeniui - 12 kvadratinių metrų. Be to, kiekvienam butui (individualiam gyvenamajam namui) dar pridedama po 20 kvadratinių metrų.
     Pavyzdžiui, trijų asmenų šeima gyvena 75 kvadratinių metrų bute. Bendrojo naudingojo ploto normatyvai tokiai šeimai skaičiuojami taip: 18 (normatyvinis plotas, nustatytas vienam asmeniui) +12 +12 (plotai, nustatyti kiekvienam kartu gyvenančiam asmeniui) +20 (plotas, pridedamas kiekvienam butui) =62.
     Taigi šiai šeimai gali būti kompensuojama už 62 kvadratinių metrų bendrojo naudingo buto ploto šildymą, o už likusių 13 kvadratinių metrų ploto šildymą negalės būti kompensuojama.
     Pagal anksčiau galiojusį Vyriausybės nutarimą buvo galima kompensuoti ir didesnio bendrojo naudingo buto ploto šildymą. Vienam gyventojui buvo nustatyta 20, o pensininkui arba I ir II grupės invalidui net 30 kvadratinių metrų. Jei bute gyveno tik vienas žmogus - 36 kvadratiniai metrai, ir kiekvienam butui būdavo pridedama dar po 15 kvadratinių metrų.
     Kaip matome, pagal naują įstatymą ne tik buvo sumažinti buto ploto, už kurio šildymą galima gauti kompensaciją, normatyvai, bet ir nebeliko lengvatų invalidams ir pensininkams, kurie iki tol turėjo teisę į didesnio bendrojo naudingo ploto šildymo kompensavimą. Dalines lengvatas išsaugojo tik judėjimo negalią turintys invalidai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės turi teisę taikyti didesnius, negu įstatyme nustatyti normatyvai, o 1999 m. birželio 9 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 774 patvirtintos Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo metodikos 23 punktu Vyriausybė rekomenduoja savivaldybėms taikyti didesnius buto ar namo bendrojo naudingo ploto normatyvus judėjimo negalią turintiems invalidams. Deja, regėjimo invalidai nesugebėjo įrodyti, kad jiems taip pat būtini didesni butai.
     Normatyvai nustatyti ne tik buto ploto dydžiui, bet ir dujomis šildomuose namuose, patalpoms šildyti suvartojamų dujų kiekiui, o Daugiabučių namų patalpų savininkų bendrijų, kurios pritaikė šilumos taupymo priemones, pasinaudojusios valstybės teikiamais tiksliniais lengvatiniais kreditais, namuose, t. y. tokiuose namuose, kuriuose yra atskira, individuali suvartotos šilumos apskaita, normatyvai nustatyti ir šiluminės energijos kiekiui. 1999 m. rugsėjo 10 d. LR Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 280 nustatytas 4,5 kubinio metro dujų per mėnesį normatyvas vieno kvadratinio metro bendrojo naudingo buto ploto šildymui. Normatyvinis šilumos energijos kiekis per mėnesį vieno kvadratinio metro šildymui nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 30 ir yra 34 kilovatvalandės. Todėl, jei per mėnesį vieno kvadratinio metro šildymui bus išnaudota daugiau dujų ar šiluminės energijos, už minėtus normatyvus viršijančią dujų ar energijos dalį kompensuojama nebus.

Kompensacijų dydžiai ir apskaičiavimo tvarka
    
     Kompensacijų skaičiavimo tvarka iš esmės nepasikeitė. Jos dabar skaičiuojamos taip:
     Visų pirma sudedamos visų šeimos narių ar vieno gyvenančio asmens pajamos. Po to iš gautos sumos atimamos minimalios šeimos pajamos (minimalios šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamos apskaičiuojamos šeimos narių skaičių dauginant iš minimalaus gyvenimo lygio (dabar 125 Lt)). Galop nuo gauto dydžio apskaičiuojami 25 proc., t. y. šis dydis padalijamas iš 4 ir gauname šeimos išlaidų buto šildymui maksimumą. Už normatyvinio bendrojo naudingo buto ploto šildymą mokėti reikia ne daugiau gautojo dydžio, kadangi likusi šildymo kainos dalis - kompensuojama.
     Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima per mėnesį gauna 1300 Lt pajamų. Jai kompensacija bus skaičiuojama taip:
     1300 -4*125 =800. Po to nuo gautų 800 apskaičiuojame 25 proc. ir gauname 200. Taigi šiai šeimai reiks mokėti už normatyvus neviršijančio buto ploto šildymą ne daugiau kaip 200 Lt per mėnesį. Jeigu šio ploto šildymas kainuotų daugiau nei 200 Lt, tai likusią kainos dalį iš savo biudžeto kompensuotų savivaldybė.
     Išlaidų karštam vandeniui kompensavimo tvarka faktiškai liko tokia pat, kaip ir buvo anksčiau. Kompensacija už karštą vandenį ir toliau bus skiriama tokia, kad šeimos išlaidos karštam vandeniui (įskaitant mokestį už šaltą vandenį, naudojamą karštam vandeniui ruošti ir gamtines dujas, kur vanduo šildomas dujomis), neviršytų 5 proc. šeimos pajamų.
     Pavyzdžiui, jei šeimos pajamos yra 800 Lt, ji už karštą vandenį turės mokėti ne daugiau kaip 5 proc. nuo 800 Lt, t. y. 40 Lt. Jei šiai šeimai apskaičiavus karšto vandens kainą, ji būtų didesnė negu 40 Lt, jai vis tiek reikėtų mokėti tik 40 Lt, o likusi dalis būtų kompensuojama.
     Viena iš įstatymo naujovių yra išlaidų šaltam vandeniui kompensavimas. Pagal naują įstatymą kompensuojama šeimos išlaidų šaltam vandeniui dalis, viršijanti 2 proc. šeimos pajamų.
     Skiriant kompensacijas už karštą ir šaltą vandenį taip pat taikomi jo naudojimo normatyvai, o jei sunaudota daugiau vandens nei nustatyta normatyvuose, už normatyvus viršijančią vandens dalį nekompensuojama. Normatyvinį šalto ir karšto vandens kiekį vienam asmeniui tvirtina savivaldybės.
     Taigi kuo didesnė šeima ir kuo mažesnės jos pajamos, tuo didesnė išlaidų buto (namo) šildymui ir karštam bei šaltam vandeniui dalis yra kompensuojama. Dabar šilumos, karšto ir šalto vandens kainos daugelyje rajonų skiriasi, ir visas jas žinoti sunku, tačiau, jei neviršijami nustatytieji normatyvai, visada galima nesunkiai suskaičiuoti išlaidų šiems reikalams maksimumą, t. y. kiek daugiausiai gali tekti mokėti už buto šildymą ar vandenį.
    
 

[Turinys] | [Grįžti]