Janina ŽEMAIČIŪNIENĖAš jaučiu tave, pasauli!
Na tai kas, kad nematau pasaulio,
Bet vis tiek aš jį labai jaučiu.
Na, tai kas, kad man nešviečia saulė,
Bet ir man ji siunčia spindulių.
Ir lelijos žiedą rankos glosto,
Na tai kas, kad nematau spalvos.
Kvapą gaivų aš galiu užuosti,
O švelnumas jos spalvas atstos.
Sako, žvaigždės naktį dangų puošia
Na, tai kas, kad aš jų nematau.
Aš pažint pasaulį pasiruošęs,
Taip, kaip, Dieve, tu paskyrei man.
Klaipėdos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras įsikūręs tylioje Valstiečių gatvelėje, dešimtuoju numeriu pažymėtame name. Tai papildomo ugdymo įstaiga, teikianti pagalbą sutrikusios regos asmenims nuo gimimo iki senatvės.
Siekiant rūpintis visapusišku šią negalę turinčių ugdytinių lavinimu, centro direktorės Nijolės Mandeikienės pastangomis 1998 m. rugsėjo mėnesį buvo įsteigtas meninės saviraiškos būrelis. Jį lanko vaikai, turintys regėjimo ir kompleksinę negalę: silpnaregiai, neregiai su judėjimo sutrikimais.
Čia vaikai turi galimybę padainuoti, pamuzikuoti, pabūti su savo bendraamžiais. Kartu lanko teatrą, koncertus, švenčia šventes. Dalis vaikų nelanko mokyklos, yra mokomi namuose, tad išvykimas iš namų į ugdymo centrą tampa įvykiu, paįvairinančiu jų kasdienybę. Iš viso miesto jie surenkami, o po užsiėmimų į namus parvežami ugdymo centro mikroautobusu. Užsiėmimai vyksta reguliariai kiekvieną savaitę - grupėmis ir individualiai. Vaikai dainuoja, muzikuoja, klauso muzikos kūrinių, aptaria veiklos planus.
Per neilgą būrelio veiklos laiką dalyvavome daugybėje koncertų, švenčių ir konkursų: Baltosios lazdelės dienai skirtame koncerte, respublikinėje šventėje-konkurse "Saulės ašara" Vilniuje "Lėlės" teatre, LASS meno mėgėjų festivalyje "Širdies kaitra" Šiauliuose, Klaipėdos neįgaliųjų vaikų šventėje "Nuo likimo nepabėgsi". Būrelio solistė Aušrelė Rimeikytė dalyvavo Klaipėdos apskrities konkurse-festivalyje "Giest lakštingalėlis".
Su šiais vaikais dirbu nuo pat būrelio veiklos pradžios. Jie skirtingo amžiaus, patirties, išsivystymo lygio, skiriasi jų gabumai ir sveikata. Dainavimas kartu ir po vieną jiems yra tarsi išėjimo į visuomenę langelis - galimybė pasakyti visiems: "Aš esu".
Pati darbo pradžia, susitikimas su šiais vaikais man padarė didelį įspūdį, turbūt todėl ir gimė daina, kuri tapo lyg ir mūsų himnu "Aš jaučiu tave, pasauli!". Išgirdę šią dainą, kai kurie mūsų likimo draugai nori ją išmokti, prašo teksto, natų. Ji perduodama iš rankų į rankas, todėl prasminga ją išspausdinti.
