GYVENIMO AKTUALIJOS


Alvydas VALENTA

MES IR MŪSŲ ĮMONĖS


Viena iš nerašytų gero tono taisyklių skelbia: nepradėkite pasakoti nuo Adomo ir Ievos! Kitaip sakant, nepasakokite to, ką ir taip visi žino. Tad ir mes šiai taisyklei nenusižengsime, nes, tikimės, kad visi arba beveik visi mūsų žurnalo skaitytojai žino, kas yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonės, kada ir kodėl jos atsirado, kokie žmonės jose dirba, su kokiomis problemomis įmonės dažniausiai susiduria ir pan. Todėl bandysime eiti tiesiai prie reikalo. Kaip pasiseks - tai jau kita kalba.
     Negalima sakyti, kad apie mūsų įmones per pastaruosius dešimt metų nebuvo kalbama ar rašoma. Jų reikalai ne kartą svarstyti LASS centro taryboje, ne kartą ir ne du apie jas pasakota "Mūsų žodyje". Tačiau teatleidžia įmonių vadovai ir visi, kas prisidėjo ir prisideda prie jų veiklos, - tas kalbėjimas ir tas rašymas dažniausiai būdavo kažin koks neatviras, tarytum puse lūpų, tarytum pasakant tik dalį tiesos ir kažin ką nutylint. Tai vienoje, tai kitoje įmonėje kildavo nesklandumų, pablogėdavo jos finansinė padėtis: pakalbėdavome, pasvarstydavome, paskui vėl viskas nurimdavo ir tekėdavo įprasta vaga. Ir štai pačiame praėjusios vasaros viduryje kad žiebė, tai žiebė - darbininkų piketas prie LASS centro tarybos. Apie piketą, aklųjų įmones, jose dirbančius neregius pratrūko beveik visa šalies žiniasklaida. Tuo viskas nesibaigė. Suvedus antro ketvirčio rezultatus paaiškėjo, kad trys mūsų įmonės - Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių - jį baigė nuostolingai. Rugsėjo 8 dieną vyko LASS centro tarybos posėdis. Beveik pusė viso jo laiko skirta įmonėms. LASS pirmininko pavaduotojas ekonomikai Stanislovas Plauška paruošė pranešimą, kuriame apžvelgė šių metų antro ketvirčio įmonių veiklą. Štai svarbiausi jo teiginiai.
     Per antrąjį šių metų ketvirtį visos šešios LASS įmonės pagamino produkcijos už 4,9 mln. Lt, tai apie 15 proc. mažiau negu per pirmąjį šių metų ketvirtį. Už realizuotą produkciją ir paslaugas gauta 4,3 mln. Lt. Į šią sumą įeina ir patalpų nuoma, dotacijos, kitos smulkesnės įplaukos. Tai sudarė apie 0,8 mln. Lt. Vilniaus, Panevėžio bei "Įrangos" įmonės ketvirtį baigė turėdamos balansinį pelną. Iš gamybos pelną gavo tik Vilniaus įmonė. Už nuomą įmonės gavo apie 510 tūkst. Lt. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įmonių balanse esantis turtas yra Aklųjų ir silpnaregių sąjungos - juo įmonės tiktai naudojasi. Todėl pajamos už nuomą faktiškai yra pastovi LASS parama įmonėms. Deja, šis dalykas dažnai lieka nepastebėtas ir LASS centro tarybai priekaištaujama: esą įmonėms ji nieko nepadedanti. Nerealizuojami dideli pagamintos produkcijos kiekiai: praeitą ketvirtį sandėliuose jos buvo už 4,8 mln. Lt (panašiai kaip ir pirmame ketvirtyje). Antrame ketvirtyje įsiskolinimai LASS įmonėms - 5,3 mln. Lt, pačių įmonių skolos - 7,8 mln. Lt. Dėl skolų išlieka pavojinga Kauno įmonės padėtis, ne geresni ir Šiaulių įmonės reikalai. Visos įmonės mažino darbininkų skaičių - neregių jose dirbo 391. Tačiau ir toks jų skaičius nėra optimalus: dalį žmonių teko leisti nemokamų atostogų, buvo prastovų. Praeitą ketvirtį priskaičiuota 1,55 mln. Lt darbo užmokesčio, 33,5 proc. arba 520 tūkst. iš šios sumos teko akliesiems ir silpnaregiams. Regėjimo invalidas vidutiniškai uždirbo 444,4 Lt per mėnesį. Kauno ir Šiaulių įmonėse ne laiku mokami atlyginimai. Šiauliuose jie vėluoja du mėnesius, Kaune darbininkams atlyginimai arba atlyginimų dalis nesumokėta už keturis penkis mėnesius.
    
TENDENCINGAI...
     Dabar keletas pastebėjimų apie rugsėjo 8 dienos posėdį. Kaip jau minėjome, įmonių reikalams skirta beveik pusė viso jo laiko. Pats posėdis, bent jau iš pradžių, vyko gana vangiai ir priminė kelių žilų generolų, atvedusių į mūšio lauką savo kariuomenes ir labai jau nenorinčių pralaimėti, taktinius žaidimus: žvalgyba, atsitraukimas, persigrupavimai, tada vėl žvalgyba, o svarbiausia - atsargumas ir nenoras daryti bent vieną atviresnį ėjimą. Po S. Plauškos pranešimo direktoriams buvo pasiūlyta patiems įvertinti savo įmonių situaciją, įvardinti svarbiausias problemas. Daugiausia kalbėta apie žmones: kiek dirba, ar dar yra ką atleisti? Kaip ir daugelyje sričių, taip ir čia, "pirmauja" kauniečiai. LASS Kauno įmonės direktoriaus Boleslovo Motiejūno teigimu, kad įmonė dirbtų racionaliai, dar reikėtų atleisti apie 15 žmonių. Kitos įmonės, kaip teigė jų vadovai, jau pasiekusios ribą ir atleidinėti žmonių nežadančios. Po direktorių pasisakymų LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas replikavo, jog jam susidaręs įspūdis, kad kokių nors didesnių sunkumų mūsų įmonės nepatiriančios, didžiausia problema - tie 15 Kauno žmonių. Įmonė juos atleis ir tada viskas bus gerai!.. Įmonių vadovai lyg ir sutiko, kad problema - ne tie 15 žmonių, tačiau įvardinti ją (o gal jas) vis tiek sekėsi gana nelengvai.
     Tarybos narys Juozapas Kairys atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol pateikiami LASS centro tarybai duomenys apie įmonių veiklą ne visada atspindi tikrąją padėtį. Štai kad ir dirbančių neregių skaičius: vidutiniškai kiekvienoje įmonėje jų dirba po 80, iš viso - 391. Bet šis skaičius gaunamas perskaičiuojant visų dirbančių žmonių laiką į aštuonių valandų darbo dieną. Ne visi dirba visą darbo dieną - kai kas pusę, o tada ir realiai dirbančių neregių skaičius yra kitoks. Nesutapimas didžiausias ir vėl Kauno įmonėje: skaičiuojant pagal etatus, dirba apie 90, o realiai - beveik 130. Neatitikimo tarp statistinio ir tikrojo neregių darbininkų skaičiaus esama ir kitose įmonėse, tik jis ne toks didelis. S. Plauškos teigimu, realiai įmonėse neregių dirba maždaug 12 - 17 proc. daugiau, nei sako oficiali mūsų pačių statistika. Šis skaičius naudojamas "gaminant" kitus skaičius, pavyzdžiui: apskaičiuojant vidutinį aklojo atlyginimą. Kaip prisimename, vidutiniškai aklasis antrame ketvirtyje uždirbo 444,4 Lt per mėnesį, tačiau net paviršutiniškai gilinantis į reikalą ima aiškėti, kad šis skaičius neteisingas, nes realiai įmonėse dirbo ne 391 regėjimo invaldas, o keliasdešimčia daugiau. Vadinasi, ir jų darbo užmokestį (520 tūkst. Lt) reikia dalinti ne iš 391, o gal iš 450 ar 470. Taigi ir vidutinis neregio darbininko atlyginimas yra ne 444,4 Lt, o mažesnis. Įdomumo dėlei padalinkime 520 tūkst. Lt kad ir iš 450 - gausime 385 Lt. Teisybės vardan reikia pasakyti, kad daugelis LASS centro tarybos narių sutiko, jog šitokia statistika - ne visai rimtas reikalas ir pavedė ūkio komisijai ją keisti arba bent jau papildyti naujais duomenimis, labiau atspindinčiais tiek pačią įmonių veiklą, tiek atskiras tos veiklos sritis.
     Keltas klausimas ir dėl reginčių įmonių darbuotojų - kodėl mažinimas, be nedidelių išimčių, vyksta beveik vien neregių darbininkų sąskaita? "Reginčių žmonių skaičių sumažinome iki minimumo, - sakė įmonių vadovai, - kad įmonė sėkmingai funkcionuotų, tam tikras reginčių darbuotojų skaičius būtinas: yra darbų, kurių neatliks nei neregys, nei silpnaregis." Šiai nuomonei pritarė ir LASS apskričių tarybų pirmininkai. Atrodo, kad čia rezervai iš tikrųjų išsemti. Būtume neteisūs sakydami, kad centro tarybos posėdyje nebuvo diskusijų, kritiškų nuomonių, atvirų vertinimų. Vis dėlto atviresnis kalbėjimas prasidėjo tik tada, kai į diskusiją įsijungė Lietuvos darbininkų sąjungos, regėjimo invalidų asociacijos atstovai, LASS apskričių tarybų pirmininkai. Negalima vienodai vertinti visų įmonių ir visų jų vadovų, vis dėlto ryškėja vienas įdomus dalykas: labai dažnai, kai tik pradedama kritiškiau kalbėti apie įmonių veiklą, pastarieji mano, kad tai daroma kažin kodėl tendencingai. Štai vienas šio posėdžio epizodas. S. Armonas savo kalboje pastebi, jog įmonių vadovai per mažai dėmesio skiria produkcijos realizavimui ir kaip pavyzdį nurodo kauniečius. "Apvažiavome dešimt Vilniuje veikiančių prekybos centrų, kurie galėtų prekiauti Kauno įmonės gaminiais, - nė viename šitų gaminių neradome. Kodėl?" Į tai Kauno įmonės direktorius B. Motiejūnas reaguoja vieninteliu žodžiu: "Tendencingai". Tada S. Armonas jau šiek tiek įsikarščiavęs vėl sako: "Imame mašiną, sėdame ir važiuojame - įsitikinsite patys." B. Motiejūno reakcija ta pati: "Tendencingai". Taigi tendencingai! Nuo čia ne taip toli ir iki liaudies priešų ar nedraugiškai nusiteikusios valstybės agentų... Aišku, čia jau ironija. Tačiau pabandyk, kad geras, į panašius dalykus reaguoti neironiškai.
     Jau minėjome, kad LASS įmonių situacija nėra vienoda. Geriausiai laikosi Vilniaus įmonė. Pasikartosime: ji vienintelė baigė antrąjį ketvirtį turėdama iš gamybos pelno.
     Ligi praėjusių metų pabaigos neblogai laikėsi klaipėdiečiai, bet dabar ir jie patiria sunkumų. Sunkiausia yra kauniečių ir šiauliečių padėtis. Posėdyje pasigirdo minčių, kad reikėtų parengti bendrą LASS įmonių strategiją, tačiau bent kol kas laikomasi nuomonės, jog tokią strategiją ateinančiam posėdžiui pirmiausia turėtų parengti LASS Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių įmonės. Reikia manyti, kad minėtos įmonės tokią strategiją parengs. Vis dėlto drįstame abejoti, kad ji ką nors iš esmės pakeistų. Sakome tai ne todėl, kad abejotume pačių įmonių vadovų kompetencija, o todėl, kad manome, jog pribrendo reikalas imtis gilesnių reformų ir visuotinesnių sprendimų nei "posėdinių" strategijų kūrimas.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]