Henrikas STUKAS

KOMPIUTERIŲ FANATIKAS

Dabar nieko nenustebinsi pasakęs "turiu kompiuterį", nes tai tapo kasdienybe. Neregiai čia neatsilieka: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre ruošiami teksto rinkėjai kompiuteriu. Nors silpnaregiui kompiuterininkui sunku įsidarbinti ne LASS sistemoje, kai kuriems laimingiesiems pasiseka: keli rado darbą Lietuvos aklųjų bibliotekoje, o štai Saulius Berckaitis, baigęs aukštesniąją elektronikos mokyklą, dabar dirba kompiuterininku parduotuvėje "Maxima". Vienas pirmųjų teksto rinkėjo kompiuteriu profesiją pasirinko silpnaregis Anatolijus Tverdochlebovas.
    
     Abejonių nekilo
     Kiekvienas mėgstame svajoti, norime siekti aukštumų. Matyt, svajonės tuo ir viliojančios, kad ne visos išsipildo. Tenka pasitenkinti minimumu. Anatolijaus šviesioms svajonėms nelemta buvo išsipildyti. Mokydamasis LASUC svajojo apie psichologiją, ketino studijuoti Vilniaus universitete. Mokėsi labai gerai, ypač domėjosi kompiuteriais: neretai iki išnaktų užsisėdėdavo kompiuterinėje klasėje ir tik mokytojo V. Purlio ar G. Norkaus perspėtas nenoriai atsitraukdavo nuo kompiuterio. Iš pradžių išmoko dirbti su įvairiomis nesudėtingomis, vėliau su sudėtingesnėmis kompiuterinėmis programomis. Anatolijus, dirbdamas su kompiuteriu, lavino įgūdžius. Jau mokykloje jis buvo vienas iš geriausių teksto rinkėjų. Nepavykus įstoti į Vilniaus universitetą, vienerius metus dirbo LASS spaustuvėje. Ją likvidavus, vaikino paslaugos buvo nebereikalingos: teko ieškotis kito darbo.
     Tapęs bedarbiu A. Tverdochlebovas nelabai išgyveno. Noras dirbti su kompiuteriais visas kliūtis turėjo įveikti. Anatolijus, netekęs darbo, neieškojo jo kaip įprasta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje. Tiesą pasakius, darbo jam niekas ir nesiūlė. Pasikliaudamas sėkme ir žiniomis nutarė savarankiškai įsidarbinti. Anatolijui pasisekė - po penkių dienų surado darbą, ir ne bet kur, o labai garsioje firmoje - UAB "Pačiolis". Tai viena iš didžiausių korporacijų Lietuvoje, užsiimanti leidyba, reklama, finansinėmis konsultacijomis, audito paslaugomis, kursų rengimu. "Darbą suradau vartydamas laikraščius. Tuo metu "Pačiolis" tik žengė pirmuosius žingsnius. Eidamas darbintis nesukau galvos, pasiseks ar ne. Mane viliojo darbas su kompiuteriu. Firmai buvo reikalingi teksto rinkėjai. Šį darbą išmaniau. Teko išlaikyti kelis testus. Darbdavių reikalavimus atitikau. Tad nuo 1994 metų dirbu "Pačiolyje" teksto rinkėju", - pasakojo silpnaregis.
     Firmos vadovai nuo pirmų dienų žinojo apie naujojo darbuotojo negalę: jis ne tik blogai mato, bet ir neprigirdi. Šie fiziniai defektai jaunuoliui netrukdė.
    
Darbe ne tik pyragai
     Iš pradžių per daug darbo neturėjo. Darbdaviai pasistengė jam sudaryti geras darbo sąlygas. Tuo tikslu ir darbo vietą įrengė. Anatolijus gavo darbo stalą ir išsvajotąjį kompiuterį. Darbo vieta labai paprastutė: kompiuteris, stovelis lapams pasidėti, lempa, pieštukinė. Bėgo mėnesiai. Darbo vis daugėjo ir daugėjo. Reikėjo rinkti ne tik reklaminius skelbimus, bet ir ištisus straipsnius. Anatolijus vos spėjo suktis. Palaipsniui nusistovėjo darbo krūvis. Vaikinas, prisimindamas pradžią ir dabartį, nuogąstavo: "Fizinė negalė darbui netrukdo: akių šviesos pakanka rinkti tekstus. Tačiau esu labai nepatenkintas dabartinėmis darbo sąlygomis. Palyginus su pirmaisiais darbo metais, darbo sąlygos tikrai suprastėjo. Tik pradėjęs dirbti, gavau seną kompiuterį. Visi tokius gavo. Dabar bendradarbiai dirba su moderniausia technika. Aš gi vargstu su senučiu kompiuteriu. Negaliu dirbti su naujomis moderniomis programomis, naudotis internetu. Ne vieną kartą prašiau naujo kompiuterio. Deja, vadovų nuomone, tekstų rinkėjams nereikia modernesnių kompiuterių. Laukiu, kad kuo greičiau ta seniena sugestų. Manau, esu diskriminuojamas. Kartais autoriai atneša straipsnius kompiuteriniuose diskeliuose, tačiau jais negaliu pasinaudoti, nes per silpnas kompiuteris. Tenka prašyti pagalbos bendradarbių. Norint padaryti sudėtingesnę schemą ar lentelę, tenka įdėti daugiau pastangų. Netgi ne viską galiu padaryti. Dirbdamas su senu kompiuteriu negaliu tobulėti."
     Kabinete jis ne vienas. Apie Anatolijaus negalę žino visi bendradarbiai. Negalė bendraujant kliūčių nesudaro. Bendradarbiai stengiasi su neįgaliuoju bendrauti taip, kad jis nejaustų diskomforto. Ypač Anatolijui patiko pirmieji dveji metai. Persikėlus į naujas patalpas pradėjo keistis kolektyvas. Daug bendradarbių dėl nediduko atlyginimo išėjo iš firmos. Juos pakeitė kiti. Keitėsi ir bendravimas vienų su kitais. Anatolijus daugiausia iš balso intonacijos pajunta priešiškumą. Laimei, jis domisi psichologija. Turėdamas šiek tiek žinių, gyvenimiškosios patirties vaikinas stengiasi sau rodomą nepalankumą ištirpdyti. Ne visada pasiseka. Pirmą kartą nepasisekus mėgina dar kartą.
     Silpnaregis tekstų rinkėjas piktinasi ne vien senu kompiuteriu. Jam apmaudu ir dėl atlyginimo. Nors čia dirba penkerius metus, darbdaviai atlyginimo nekelia. Atlyginimas buvo nemažas. Dabar gi jo viskam nepakanka. Tenka kiekvieną mėnesį taupyti. Norėdamas nusipirkti kokį brangesnį pirkinį, Anatolijus priverstas taupyti maisto sąskaita.
     Anatolijus pasiryžo atsisveikinti su šiuo darbu. Jis įsitikinęs: mechaninis teksto rinkėjo darbas - ne jam. Aišku, kaip anksčiau per penkias dienas darbo nesuras. Kita problema - diplomas. Darbovietės pirmenybę įsidarbinant suteikia diplomuotiems kompiuterininkams. "Kol kas neįsivaizduoju, kokį darbą galėčiau dirbti. Savo norus žinau. Jiems įgyvendinti nepakanka žinių. Noriu dirbti kompiuterinių tinklų administratoriumi. Baigus mokslus galima būtų darbuotis keliose srityse: kompiuterių pardavėju, programuotoju, kompiuterių surinkėju. Labai patinka dirbti su žmonėmis: išklausyti, nagrinėti jų problemas, ieškoti atsakymų. Visur koją pakiša nelemtas diplomas. Ateidamas į darbą jaučiu nuolatinį stresą. Šio darbo pradėjau nekęsti. Firmos vadovybei mes - pigi darbo jėga. Nesijaučiu ten esąs reikalingas. Dirbu penkerius metus ir iki šiol už mano padarytą darbą niekas nepasakė ačiū", - pasakojo silpnaregis.
    
Miglotos ateities vizijos
     Anatolijus neapsiriboja vien teksto rinkėjo darbu. Kompiuterine tematika jis yra parašęs keletą straipsnių, kurie išspausdinti žurnaluose "Naujoji komunikacija" ir "Kiberzona". Netgi žurnalas "Naujoji komunikacija" pasirengęs A. Tverdochlebovą priimti į darbą. Anatolijui reikėtų parašyti kelis straipsnius ir tuomet... Įgytų mokykloje bei spaudoje žinių per maža. Anatolijus norėdamas dar geriau pažinti kompiuterių pasaulį pernai įstojo mokytis į Vilniaus aukštesniąją elektronikos mokyklą. Paskata - siekimas nuolat tobulėti. Deja, kol kas mokslas jam sekasi nekaip. Koją pakiša ne tik regėjimas, bet ir klausos defektas. "Šiemet baigiau pirmą kursą. Labai blogai baigiau. Dėl to kalbėjausi su mokyklos direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, prašiau pagalbos. Pavaduotoja man pasakė, jog mokytojai neparengti dirbti su neįgaliaisiais, tam neturi galimybių. Kol kas dar neaišku, ar mokysiuos toliau", - sakė jis.
     Norėdamas tęsti mokslus, Anatolijus turėtų išsilaikyti pirmo kurso skolas. Kitaip teks mokėti už mokslą. Kita išeitis - vėl mėginti stoti iš naujo į tą pačią mokyklą. Vadinas, metai veltui praleisti. Kur garantija, kad mokytojai atkreips dėmesį į silpnaregį mokinį?
    
Šis tas kitaip
     Besiklausant Anatolijaus niekaip negalėjau patikėti jo pasakojimu. Nejaugi iš tikrųjų jo gabumų niekas neįvertina? Nejau "Pačiolio" vadovai tokie abejingi savo darbuotojams? Apie Anatolijų užklausiau jo viršininkės Irmos Lipskienės: "Anatolijus vienas iš mūsų firmos senbuvių. Tai mes puikiai atsimename ir vertiname. Jis kaip rinkėjas dirba profesionaliai, renka greitai ir susikaupęs. Nepaisant blogo regėjimo jis puikiai surenka net neįskaitomiausius rankraščius. Jam patikėtą darbą atlieka, tačiau niekad nepaims papildomo darbo. Teisybė, kol kas pas mus iki galo nesutvarkyta papildomo darbo apmokėjimo sistema". Anot ponios Irmos, Anatolijus būtų labai geras mokytojas. Jis nuolat seka naujausią literatūrą, domisi internetu.
     "Anatolijus dažnokai rizikuoja, - sakė I. Lipskienė, - iš interneto siųsdamasis jį dominančią informaciją. Pas mus tai daryti draudžiama. Taip pat negalima asmeniniais reikalais naudotis elektroniniu paštu. Gal todėl negauna ir naujo kompiuterio. Patikėkit, mes jo neignoruojame. Deja, Anatolijus, neatsiklausęs lįsdamas prie modernių kompiuterių, pats sau padarė meškos paslaugą: apgadino kompiuterius. Dėl jo išdaigų ne kartą turėjome nemalonumų. Anatolijus mielai imasi to, kas jam įdomu, tačiau tiesiogiai su darbu susietais dalykais jis nesidomi. Pasimokyti maketuoti jam tikrai būtų ne pro šalį. Manau, A. Tverdochlebovui labai pasisekė: dirbdamas mūsų firmoje ne kartą ieškojo darbo kitur, tačiau be rezultatų".
    
 

[Turinys] | [Grįžti]