MUS REMIA


Vytautas GENDVILAS

VOKIETIJOS NEREGIŲ DOVANA


Pagaliau po beveik dvejų metų susirašinėjimo, derinimo, lėšų ieškojimo ir kitų darbų LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos) individualioje įmonėje "Mūsų žodis" sumontuota ir pradėjo veikti aklųjų spaudos mašina. Rugpjūčio 21 dieną televizijos ir spaudos žurnalistų akivaizdoje pirmuosius puslapius automatine spaudos mašina "Heidelberg GTS" atspausdino firmos "Blista Brailletec" atstovai Manfred Harres ir Dieter Kolb.
Nuotraukoje: Manfred Harres (kairėje) ir Dieter Kolb prie automatinės spaudos mašinos "Heidelberg GTS"     Šio sumanymo varomoji jėga buvo firmos "Blista Brailletec" atstovas M. Harres. Tai jo nenuilstamos energijos ir sumanumo, mokėjimo bendrauti su žmonėmis dėka naujoji technika pasiekė Lietuvą.
     1997 metais Lietuvos aklųjų bibliotekoje buvo surengta konferencija "Neregys, knyga, biblioteka". Joje, pakeitęs negalėjusį dalyvauti kolegą, pranešimą skaitė M. Harres. Konferencijos metu svečias aplankė greta įsikūrusią LASS individualią įmonę "Mūsų žodis", susipažino su čia esančia spaustuve. "Man labai patiko lietuvių noras dirbti. Tačiau buvo gaila žiūrėti į keliasdešimties metų senumo techniką", - sakė M. Harres. Kilo mintis į Lietuvą atgabenti galingą daugiatiražės spaudos akliesiems mašiną.
     Spausdinimo preso įsigijimui ir pritaikymui aklųjų spaudai, atgabenimui į Lietuvą ir paleidimui 87,5 tūkst. Vokietijos markių (193 tūkst. litų) paaukojo penkios Vokietijos aklųjų organizacijos ir aklaisiais besirūpinančios institucijos: Duisburgo neregių pagalbos tarnyba, Katalikiškoji pagalbos neregiams tarnyba, Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugija, Christofelio aklųjų misija, Claere Jung fondas.
     Firma "Blista Brailletec" jau naudotą presą "Heidelberg GTS" atnaujino ir pritaikė aklųjų spaudai. Po to šis presas buvo atgabentas į Lietuvą ir atiduotas LASS individualiai įmonei "Mūsų žodis". Visą savaitę Lietuvoje dirbo firmos "Blista Brailletec" specialistai M. Harres ir D. Kolb. Atvykę jie sureguliavo ir paleido naująją techniką, išmokė su ja dirbti Brailio rašto spausdintojus, sutvarkė ir sureguliavo anksčiau įsigytą vokišką techniką.
     Firma "Blista Brailletec" yra pelno nesiekianti įmonė. Ji gamina ir pritaiko aklųjų užrašams, rašymui, spaudai skirtus įrengimus. "Blista Brailletec" visame pasaulyje yra žinoma kaip daugiatiražės aklųjų spaudos mašinų gamybos lyderė. Šioje srityje firma dirba jau daugiau negu 80 metų.
     Naujoji automatinė spausdinimo mašina per 2 sekundes atspausdina 4 puslapius Brailio raštu. Į spaustuvėje buvusią spaudos mašiną popieriaus lapai buvo dedami ir išimami rankomis. Naujoji mašina tai daro pati - ji pasiima tuščią popieriaus lapą, įsideda jį tarp matricų (prieš tai parašyto skardos plokštėse teksto), atspaudžia tekstą, segimo patogumui išspaudžia sulenkimo liniją ir lapą tvarkingai padeda į krūvą. Vokiečių specialistai sakė, kad su tokia technika dirba pačios moderniausios ir didžiausios Vokietijos, ir ne tik jos, aklųjų spaustuvės. Taigi galime drąsiai teigti, kad turime pažangiausią, visus reikalavimus atitinkančią techniką. M. Harres žurnalistams sakė, kad spausdinant su šiuo presu gaunami labai geros kokybės taškai. Tokia spaudos kokybė ypač reikalinga leidžiant vadovėlius pradinių klasių mokiniams, nes geri taškai labai svarbu pradedant mokytis aklųjų rašto.
     Naujoji technika Lietuvos akliesiems ir silpnaregiams teikia vilčių sulaukti daugiau naujų leidinių aklųjų raštu. O gal kuris nors leidinys reginčiųjų raštu panorės leisti geriausių straipsnių rinkinius aklųjų raštu. Vokietijoje taip daro savaitraščiai "Stern" ir "Die Zeit".
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]